Svečiuose pas Paulių Širvį

Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas, velnioniškai vienas“… Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko. Gražią sekmadienio pavakarę prie Paežerių dvaro komplekso M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas vilkaviškiečiams pristatė Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose). Atlikėjai: aktoriai Česlovas Stonys ir Saulius Siparis bei operos solistas Pranas Zaremba. Kaip sakė atlikėjai, Poeto namų durys visiems buvo atviros. O tą nuostabią popietę Jis atvėrė mums savo Širdį.

Kaip teigė kompozicijos autorius Česlovas Stonys, „kviesdamas į svečius pas Paulių Širvį“: „Kompoziciją „Amžinai amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skamba Poeto kaimynų, draugų ir… nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuojame jo tekstais sukurtas dainas.

Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo apie ką rašyti. Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija ir Poetas išliko mūsų širdyse.“

Šią programą fondas jau yra rodęs septynis kartus įvairiose Lietuvos vietovėse: Paberžėje (Kėdainių rajone), Plateliuose (Plungės rajone), M. K. Čiurlionio namuose (Vilniuje), Švėkšnoje (Šilutės rajone), Nidoje, Rietave ir Klaipėdoje… Šio fondo iniciatyvos – nacionalinio paveldo išsaugojimas, nacionalinio meno propagavimas, jaunimo ugdymas ir kūrybos skatinimas, jo vadovas – kraštietis Gintautas Ivinskas, kraštovaizdžio architektas Vilkaviškietis Vytautas Lekešius. Po renginio svečius priėmė Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, muziejininkai aprodė Paežerių dvaro ansamblį. Iš neogotinio šešių tarpsnių, 17 metrų aukščio raudonų plytų Belvederio bokšto, užlipę sraigtiniais laiptais pasigėrėjo rūmų, ežero, Paežerių apylinkės vaizdais.

Tą pačią dieną Vilkaviškio parapijos salėje vyko ir kitas M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo organizuotas renginys „Tebūnie Dievo valia“, skirtas šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimu.

Meilės. Atlaidumo. Tikėjimo. Vilties. Šviesos ir Tiesos skleidėjas – toks buvo arkivyskupas Teofilius Matulionis. Kankinys. Kalinys ir tremtinys. Caro žandarų persekiotas. Lenino bolševikų kankintas. Sovietinės Lietuvos čekistų nužudytas. Visą gyvenimą laužytas ir niekada nepalūžęs. Nemarus mirtingasis.

Prie Jo karsto 1962 metų rugpjūčio 20-ą dieną buvo pasakyti tokie žodžiai: „Pavergtoji Lietuva neteko amžinąjį atilsį arkivyskupo Matulionio. Tai vienas tų asmenų, kurio kapas neabejotinai telks apie save gyvuosius. Tai Dievo žmogus, kurių taip stokoja dabarties gyvenimas. Anot amerikiečių generolo Bradley: „Mes turime per daug mokslininkų ir per mažai Dievo žmonių. Mes perskrodėme atomo paslaptį, bet atmetėm Kristaus pamokslą nuo kalno.“

Arkivyskupas Teofilius Matulionis visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių nuolat kartodamas: „Fiat voluntas Dei – Tebūnie Dievo valia“.

Popiežius Pijus XI-sis pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Romas Eidukevičius

http://www.vilkaviskis.info/index.php/home/laisvalaikis/732-sveciuose-pas-pauli-sirvi

Romo Eidukevičiaus nuotr.

Autoriaus nuotr.