„Lietuvių namai“ Seinuose (Lenkija)

Seinuose aktorė Virginija Kochanskytė be galo šiltai, meniškai pristatė visą M. K. Oginskio gyvenimą, jo asmenybę, nuopelnus

Seinu_Afisa

Renginys Seinuose

Spalio 15 d. Seinų „Lietuvių namuose“ įvyko M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo edukacinio, ekologinio, meninio projekto Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ 2006 – ieji renginys. Jame Fondui atstovavo Rasa Maiboroda. Lietuvoje šio projekto renginių suorganizuota jau dešimt (dešimtasis – spalio 14 dieną Leipalingio dvare, Druskininkų savivaldybėje).

Renginio pradžioje vyko susitikimas su vilniškiu parkotvarkininku (tai kaip ekologas, tik parkų, kraštovaizdžio specialistas) Kęstučiu Labanausku. Jis papasakojo apie 15 dvarų – pagal Fondo atsivežtą parodą „Lietuvos dvarai“. Kęstutis paveldo objektais rūpinasi jau 40 metų, o parkais – 30 metų.

Skoningai, dvarui būdingais elementais papuoštoje scenoje atliktas muzikinis_literatūrinis projektas „Tėvynei skiriu – turtus, darbus ir gyvenimą“ (M.K. Oginskis). Skambėjo kompozitoriaus M.K. Oginskio fortepijoniniai kūriniai, romansai balsui ir fortepijonui. Ir scenovaizdžio, ir kompozicijos kūrėja – aktorė Virginija Kochanskytė. Jai koncerto metu talkino pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Šviesė Čepliauskaitė ir solistė (sopranas), tarptautinių konkursų laureatė Giedrė Zeicaitė.

M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo projektas Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“

2006 – ieji – nemokamų renginių ciklas, kurio metu profesionalūs menininkai pristato savo kūrybą, rengia parodas, koncertus. Meninę dalį kiekvieną sykį papildo diskusijos aplinkosaugos, parkotvarkos, paminklosaugos temomis. Šitaip Fondas skatina kuo daugiau žmonių imtis iniciatyvos puoselėti niekieno neprižiūrimus, užmirštus dvarus, jiems priklausiusius pastatus, parkus. Be to, raginama kultūros paveldo objektus saugoti sutelkus bendras vietinės bendruomenės, moksleivių, vietos valdžios atstovų jėgas. O Fondas savo ruožtu siekia paremti vietines paveldosaugos iniciatyvas, stengiasi pagelbėti konkrečiuose projektuose, koordinuoti žingsnius siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą paveldo objektams ir kt.

Projektas „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ bus tęsiamas ir 2007 – aisiais metais. Planuojama vėl įtraukti Seinus. Tik kitąkart būtų dar baisiau ir nemaloniau, jei vėl susirinktų mažai žiūrovų. Kitais metais būsianti ir kita tematika.

Verta papasakoti apie įvykusį renginį ir pristatyti M.K. Oginskio asmenybę.

Žymi aktorė Virginija Kochanskytė be galo šiltai, meniškai pristatė visą Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimą, jo asmenybę, nuopelnus. Jai talkino pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir solistė, anglų ir prancūzų kalbomis atlikusi kompozitoriaus kūrinius – Giedrė Zeicaitė.

Įėjimas į renginį buvo nemokamas (buvo girdėti sakant, kad dideliam mieste bilietai būtų buvę brangūs, o čia – dovanai ir mažai susidomėjusiųjų). Apie 30 žiūrovų žavėjosi profesionalia ir įdomia programa, kurioje susipynė: eilės, muzika, dainos, kompozitoriaus biografija.

Įdomiai pristatyta kompozitoriaus kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio asmenybė. Oginskiai – garsi didikų giminė. Ji save kildino iš Rusijos. Istorikas J. Kruževičius yra iškėlęs hipotezę, kad Oginskiai – lietuvių kunigaikščių Ogintų palikuonys.

Mykolas Kleopas Oginskis (1765 – 1833) – kunigaikštis, politinis veikėjas, kompozitorius, daugelio Lietuvoje, Europoje polonezų, mazurkų autorius. Jis Ašmenos seniūno, Lietuvos didžiojo kanclerio, Trakų vaivados ir kašteliono Andriaus Oginskio sūnus. Jo dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis sukūrė operą, parašė nemažai polonezų, valsų.

Mykolas Kleopas Oginskis buvo Ukmergės, Švenčionių, Breslaujos apskričių sukilėlių vadas. Iš Lietuvos jis pasitraukė po sukilimo ir III Lietuvos ir Lenkijos padalijimo, Lietuvai praradus nepriklausomybę. Gyvendamas užsienyje M.K. Oginskis kreipėsi į Napoleoną, prašydamas padėti Lietuvai ir Lenkijai atgauti savarankiškumą. Bet Napoleonas manė, kad šios šalys pačios turėtų ginklu atsikovoti savo teises.

Vėliau caras Aleksandras I dovanojo Oginskio nusižengimus Rusijos valdžiai ir leido jam sugrįžti į Lietuvą bei toliau valdyti Rietavo seniūniją. 1902 m. jis išrinktas Vilniaus universiteto garbės nariu. Sugrįžęs dažniausiai gyvendavo kitoje savo rezidencijoje – Zalesėje prie Smurgainių, bet neužmiršdavo ir Rietavo. 1814 m. M.K. Oginskis Rietavo seniūniją nusipirko už 277600 rublių. Taip Rietavas tapo privačiu Oginskių šeimos dvaru.

M.K. Oginskis buvo vedęs du kartus, su pirmąja žmona turėjo du sūnus, o su antrąja – tris dukras ir sūnų. Apie 1822 m. jis savo dvarus užrašė žmonai ir vaikams ir išvyko į Italiją. Mirė Florencijoje. Kunigaikščio palaikai ilsisi Šv. Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce).

Renginio Seinuose data sutapo su kompozitoriaus M.K. Oginskio mirties diena (jis miręs 1833 m. spalio 15 d.).

Be galo malonu ir gera buvo susipažinti su žymiais žmonėmis. Ypač didelį įspūdį paliko gabi, jauna, gražaus balso aktorė Virginija. Ji, patikrinusi salės akustiką, nusprendė nenaudoti mikrofonų, gražiai ir tinkamai išdėstė scenoje mūsų paruoštus rekvizitus, suderino apšvietimą. Jauki scena derėjo prie atlikėjų. Jos dėvėjo puošnius dvarininkių drabužius.

Viskas būtų buvę kuo geriausiai, kad tik į renginį būtų atvykę nors šiek tiek daugiau žiūrovų. Atsiprašom, kad salėje jų buvo vos apie trisdešimt. Informacija (afišos) apie renginį buvo išdalinta visoms mokykloms, radijui, buvo paskelbta bažnyčioje, daug kur pakabinti skelbimai, išdalinti kvietimai. Deja, nesuėjome. O verta buvo ne tik pažinti žymiąją aktorę, bet ir pasižiūrėti, kaip galima žiūrovui įdomia forma pateikti tiek įdomios medžiagos. Tikrai visi įdėmiai, nė nemirksėdami stebėjome programą.

Esame be galo dėkingi renginio organizatoriams ir atlikėjams už nuostabią programą. Renginyje dalyvavęs su žmona LR konsulas Seinuose Liudvikas Milašius pasakė: „Scenoje parodėte įdomią istorijos, meno, literatūros pamoką“. Ačiū už ją.

Maloniai nustebome gavę pasiūlymą iš Vilniaus kitais metais vėl Seinus įtraukti į tą patį projektą. Dėkojame, kad mumis tikite ir pasitikite. Kitąmet bus geriau.

Eugenija PAKUTKIENĖ

http://www.ausra.pl/0620/renginys.html

Ištrauka iš žurnalo „Przegląd sejnenski“ straipsnio 2006 m. lapkričio 15 d. Nr 23

Vertimas iš „Przegląd sejnenski“

Senasis dvaras ir „Atsisveikinimas su tėvyne“

Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 180 – ųjų metinių išvakarėse Seinuose Lietuvių namuose galima buvo paklausyti Mikolo Kleopo Oginskio kūrinių .

Prieš koncertą M.K.Ciurlionio kultūros ir paveldo fondas iš Vilniaus surengė ir parodą „Lietuvos dvarai“.

Lietuvoje šie metai – tai M.K.Oginskio metai. Šio diplomato asmenybė ir muzika simbolizuoja bendrą Lenkijos ir Lietuvos istoriją užgrobimo (padalijimo) laikmečiu. Oginskis kunigaikščių kilmės _ gimęs 1765 m. Guzave šalia Sochaczev, gyveno netoli Vilniaus (šeimos) gimtose Zaleses valdose. Diplomatiškai dirbdamas pasišventė carizmo prislėgtos tėvynės labui. Iš caro susilaukė daugelio lengvatų Vilniaus universitetui, tarp kitko būsimam šio universiteto rektoriui Jonui Sniadeckiui – amnestiją.

Sulaukęs vyresniojo amžiaus Oginskis emigravo Italijon, mirė 1833 m. Florencijoje.

Kaip ir Tadeuszas Kosciuszko, Oginskis yra anų metų patriotizmo pavyzdžiu.

Be diplomatinės ir politinės veiklos Oginskis labiau žinomas kaip muzikas, didžiulis jo muzikinis nuopelnas.

Jaunystėje buvo jis auklėjamas didžiųjų Europos pedagogų, tapo autoriumi polonezų, šokių, fortepijono miniatūrų. Jo garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ tapo polonezo sinonimu ir šiandien jį kiekviens moka ir žino. Dalis tyrinėtojų tvirtina, kad Oginskis yra dabartinio Lenkijos himno „Dąbrovskio Mazurek“ kompozitoriumi.

Taigi spalio 17 d. Lietuvių namuose įvykęs koncertas skirtas spalvingajai Oginskio biografijai bei jo muzikai. LN scenoje pasirodė: aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, sopranu dainavo Giedrė Zaicaitė.

Prieš muzikinį – literatūrinį spektaklį pristatyta paroda „Lietuvos dvarai“ – tai gražiausių dvarų ir parkų Lietuvoje grafikų kolekcija. Parodą pristatė ir ir apie parodoje prezentuojamus dvarus papasakojo parkotvarkininkas Kęstutis Labanauskas.

Renginio organizatoriais buvo M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas Vilniuje bei Lietuvių namai Seinuose. „Przegląd Sejnenski“ buvo šio renginio informaciniu (medialiniu) rėmėju.

Vertė Eugenija Pakutkienė

Nuotraukos iš renginio