Rietavo dvaro sodyboje

Rietavo parkas – kaip reta kuris kitas – gausus tokių mįslingų augalijos sąskambių, kuriems reikia subtilaus palaikymo ir puoselėjimo

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas (įkurtas 2006 m. balandžio 25 d.), minėdamas fondo įkūrimo trejų metų sukaktį, bei ketvirtą sezoną tęsiantis labdaringų, edukacinių, meninių renginių ciklą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“, kartu su Nacionaline UNESCO komisija balandžio 26 d. 14 val. Rietavo dvaro sodyboje, dabar – Oginskių kultūros istorijos muziejuje, rengia popietę, skirtą MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO ATMINIMUI. Dvaro parko teritorijoje esančioje Čiurlionio saloje bus sodinami ąžuoliukai, o kultūrinėje popietėje dalyvaus:

fortepijoninis trio „Kaskados“ (Albina Šikšniūtė, Rusnė Mataitytė ir Edmundas Kulikauskas), Aušra Liutkutė (sopranas), Vilija Mikštaitė (mecosopranas) ir Ingrida Milašiūtė (pianinas).

O parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas pristatys Fondo kaupiamą parodą „Aplankyti paveldo objektai“.

IŠ RIETAVO PARKO ATMINTIES ARUODŲ

Ne kiekvienas vėjas

Ne kiekvieną dieną

Mano sielos arfos

Virpina stygas.

Kartais aš svajoju –

Neretai ir laukiu,

Kada vėjo pirštai

Vėlei jas atras…

 

Ir tuomet pasklinda

Atminties akordais

Šventų girių giesmės,

Išmintis tyra,

 

Kuri man atskleidžia

Slaptą medžių bylą,

Užmirštą senovę,

Paukščių giesmeles.

Ir jau nenutyla,

Aidi, siaudžia, gaudžia;

Gilios gamtos šnekos

Jaudina mane…

Kada aš išverksiu

Žmogaus gamtai skriaudą,

Kada išsakysiu

Atgailos žodžius?

Parkų meno įvairovė pasižymi ypatingu paslaptingumu. Nejučiomis susimąstai, kaip žemės paviršiaus formos, neišsemiama augalijos pasaulio įvairovė, susipindama su kitomis gamtos galiomis, nepastebimai suauga su žmogaus kūrybinės iniciatyvos formomis, susijungdamos galingu poveikiu žmogaus jutimams. Nuo didingų kvapą gniaužiančių panoramų, kaip garsiuosiuose Maironio „Nuo Birutės kalno“ ar Baranausko „Anykščių šilelio“ posmuose, iki subtiliausių besiskleidžiančio pumpuro, ant šakos nutūpusio giedančio paukštelio, spalvingai plevenančio rudens lapo, seno medžio uokse ūbaujančios pelėdos ar tragizmu dvelkiančio sužaloto Skarulių ąžuolo niuansų. Nuo akivaizdžiai Rietavo parke kažkurią Oginskių šeimos paslaptį menančių senolių ąžuolo ir liepos, pasodintų prie didžiosios alėjos tvenkinio krante, iki žaismingų savaiminių medžių derinių, kurių susidarymo mįslės įminti – ar savaime taip sutapo vienu iš tūkstančių atveju, ar žmogaus fantazija tokią įžvalgą turėjo, o gal tik ranką tinkamą akimirką pridėjo?.. Rietavo parkas – kaip reta kuris kitas – gausus tokių mįslingų augalijos sąskambių, kuriems reikia subtilaus palaikymo ir puoselėjimo, kad nesudrumstus gamtos žaismo ir harmonijos šiurkščiu, standartizuojančiu įsikišimu. Deja, daugelyje parkų teko su grauduliu matyti tokio vienodinančio, augalų raiškos įvairovę ir derinius naikinančio įsikišimo pėdsakų. Ypač kai neįsigilinus norima „greito efekto“, vienkartinio lėšų ar darbo jėgos „įsisavinimo“. Džiugu, kad rietaviškių nenueita tokiu keliu, o parkui buvo teikiama ilgalaikė priežiūra, palaipsniui retinama ir šviesinama, prastesnes rūšis pakeičiant įspūdingesnėmis bei ugdant geresniuosius savaiminukus, laikantis senolių principo „septynis kart atmatuok, aštuntą kirpk“.

Didingas per 60 ha ploto kunigaikščių Oginskių parkas XIX a. viduryje buvo išplėtotas abipus Jūros upės. Dominuojančią poziciją jame užėmė kompozicijos ašimi tuomet su miestu ir jame Oginskių funduota didinga Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia susieti rūmai. Jie architektūros istorikų apibūdinimu, buvo raiškiausias neoromaninės istorizmo krypties architektūros pavyzdys Lietuvoje. Deja, neišsaugojus Pirmojo pasaulinio karo metais apnykusių rūmų, ryškiausi tapo visuomenės rūpesčiu XX a. pabaigoje restauruoti buvusios muzikos mokyklos rūmai, dabar pritaikyti kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejui. Taip pat išlikę įdomūs kai kurie dvaro ūkio statiniai, vandens bokštas, restauruota Oginskių koplyčia mauzoliejus ir kapai, mūro ir metalo tvora bei dveji vartai. Parką puošia skulptūros ir dekoras, Lietuvos elektrifikavimo 1992 m. paminėtos 100 metų sukakties memorialas. Didelėmis pastangomis po ilgo apleistumo ir dalinio sudarkymo bei taršos atnaujinama tvenkinių ir kanalų sistema. Todėl kompleksiniu vertinimu mano sudaryta metodika tarp 1000 Lietuvoje bent siluetu išlikusių parkų Rietavo užima garbingą 20-tą vietą, nors ir nebeturi didžiosios dominantės.

Daug nusipelnė kultūros plėtrai kadaise Oginskių giminės puoselėtos kultūros ir mokslo iniciatyvos: rengtos įvairios parodos, sukaupti dailės ir įvairių retenybių rinkiniai, vertingos bibliotekos ir archyvai, steigtos mokyklos, parama švietėjo Lauryno Ivinskio kalendoriams ir leidybai, minėtasis elektrifikavimas ir telefonai.

Ypač mėgstama brolių Oginskių puoselėta kultūros iniciatyva buvo muzikinis gyvenimas. Jis plėtotas gražia kūrybiška konkurencija tarp Bagdono Oginskio Rietavo ir kito brolio Mykolo Oginskio valdomo Plungės dvaro orkestrų. Ši tradicija būdinga Oginskių dinastijai, labiausiai iškili šių Oginskių senelio Mykolo Kleopo istorijos simboliu palikusių polonezų bei kitos kūrybos. Muzikinę Lietuvos kultūrą tyrinėjančios Laimos Kiauleikytės apibūdinimu, „brolių plungiškio bei rietaviškio muzikos mecenatystė buvo giliai tradicinė ir, galima tarti, neišvengiama“. Parengti muzikantams abiejuose dvaruose įsteigtos muzikos mokyklos; beje, L.Kiauleikytės tyrimais, pirmoji kapela Rietave suburta dar anksčiau, Irenėjaus Oginskio, ir būtent jo pastangos nulėmė muzikos mecenatystės procesą, kad keliasdešimt metų brolių Oginskių parkuose skambėjo puiki muzika. Daugelis šių mokyklų auklėtinių vėliau skleidė muzikinę kultūrą plačiai Lietuvoje ir užsieny. Skirtingai nuo daugelio kitų dvarų mecenatų, kurie samdė užsieniečius muzikus, broliai mecenatai, sekdami XVIII a. švietėjų pėdomis, rinkosi sunkesnį, daugiau pastangų reikalavusį kelią. Jie ugdė vietinius muzikus, burdami orkestrus, galinčius tapti pasididžiavimo objektu. Šioje terpėje užsimezgė ir didysis M.K. Čiurlionio talentas. Būsimasis genijus kelerius metus mokęsis Plungės dvaro orkestro mokykloje – ir jaukiose parko vietelėse grodavęs su kitais dvaro muzikantais. Dabar neišlikusio medinio muzikantinės pastato Plungės parke vietoje pastatytas meniškas stogastulpis. Įdomu, kad viename laiške broliui Povilui iš Plungės 1909.XI.2 M.K. Čiurlionis prisiminė, kaip mokymosi metais eidavęs „pasivaikščioti po parką, žvėryną, kuris jau išardytas…“ Beje, uoliosios Oginskių kultūros metraštininkės, visus takus Plungės ir Rietavo parkuose išvaikščiojusios šviesaus atminimo kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės žiniomis, girdėjęs jaunojo Čiurlionio smuiką ir Rietavo parkas, kuriame brolių Oginskių kultūros ryšiais, apsilankę muzikavę pasikeisdami abiejų dvarų orkestrai, įsitaisę didžiojo tvenkinio salose. Taigi žavi tradicija tai pažymėti balandį muzikiniais renginiais, paminint ankstyvą genijaus mirtį 1911 m. balandžio 10 d.

Daugiasluoksnę kultūrinę parko vertę skleidžia restauruotame Rietavo muzikos mokyklos pastate atidarytas lankytojams minėtasis muziejus, gausūs memorialiniai žymenys, dar papildyti Rietavo pirmojo paminėjimo 1253 m. sukakties proga bei čia apsisprendus surengti tarptautinę konferenciją istorinių želdynų gaivinimo klausimais. 2004 m. birželio 3-5 d. įvykusi Rietavo konferencija „Parkų ir sodų kelias: istorinių želdynų apsauga, gaivinimas ir kultūrinis turizmas“ sutraukė per 100 dalyvių ir sulaukė nemažo visuomenės dėmesio. Pažymėtinas jos metu pasirašytasis Vakarų Lietuvos savivaldybių merų susitarimas dėl parkų ir sodų gaivinimo ir pritaikymo turizmui. Susitarimo idėja iškelta Rietave suburtos Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociacijos. Taip pat buvo priimtas tarptautinės Rietavo konferencijos kreipimasis dėl istorinių želdynų apsaugos.

Kultūrinę šio krašto dvasią raiškiai stiprina turtėjantys muziejaus meno ir memuaristikos rinkiniai, nuo 2005 m. kasmet rengiamos tarptautinės istorikų ir kultūrologų konferencijos, iškilūs koncertai ir Europos paveldo dienų renginiai.

2007 m. rudenį atlikdamas dalies parko želdinių kartotinį inventorinimą, turėjau progos įvertinti per 30 metų nuo pirminių Rietavo parko tyrimų įvykusius pakitimus. Amžinybėn iškeliavo daugelis anuomet žinias man teikusių Rietavo garbės veteranų – kiekvienas spėtas užrašyti jų teiginys šiandien neįkainojamas – anot Maironio, „gyvi žodeliai senųjų laikų“… Stipriai pakito ir parkas, rūsčiai egzaminuotas praūžusių vėtrų ir medžių ligų antkryčių. Bet labiausiai krinta akysna rietaviškių darbai iš meilės ir pareigos jausmo savo praeičiai ir senajam parkui. Be abejo, Rietavo parkas yra išsiskiria tarp nedaugelio įspūdingą pažangą padariusių Lietuvos parkų – vienoje gretoje su Radviliškio r. Burbiškio, Kairėnų, Kretingos, Rokiškio, Šešuolėlių ir dar keleta panašių. Nekalbant jau apie rietaviškių parko tvarkytojų įdėtą milžinišką triūsą, sudorojant didumą apleistumo metais prižėlusių baltalksnių, drebulių, karklų sąžalynų bei gausius sausuolius ir virtuolius; melioratorių ištaisytą sovietmečio klaidą, kanalizuojant Jūros upę perrėžus parką – dabar sugrąžinta senoji paslaptinga upės vaga; senasis parko karkasas praturtintas nauju turiniu – pievutėmis, aikštelėmis, gėlynais, medyno grupėmis, juostomis, guotais, alėjų atsodinimu ir papildymu. Įspūdingas parko atnaujinimas: dešimtis ąžuolų senmedžių papildė šimtai sodinukų pamainos – de facto šiam parkui įgyvendinta Lietuvos Vardo 1000-mečio želdyno programa…

Gausūs ir liepų papildymai alėjose ir juostose; paįvairinta spygliuočiais bei pamarginta spalvingais egzotais. Tačiau neišvengiama rūšių kaitos lemtimi, labai sumažėjo guobinių maro puolamų šios genties medžių, nuo kinivarpų antplūdžio praretėjo senųjų eglių gretos, o pastaraisiais metais ėmė trauktis ir uosiai; užtat spragose labai gausėja klevų, bet pastebėtina – dažniausiai vykusiai pritampančių parko siluete. Juoba kaitos reikalauja sparčiai trauktis ėmę senieji klevai, pasiekusieji amžiaus ribą – 150 metų nuo didžiųjų parko sodinimo laikų. Pritartina atrodo, atidžiau apžiūrėjus pakrantes, ir galimybė rekonstruoti Jūros vagą, senvagių juosiamą didžiąją salą plastiškai dalijant pusiau esamo griovio trasa. Ta proga galimi išryškinti jos krantai, dekoruoti vaizdingų krūmų grupėmis paaugusio beržyno fone.

Reziumuojant Vyto Rutkausko kantriai plėtotą parko tvarkymo iniciatyvą lydėjo reta sėkmė – šitiek nuveikta kelių̃ rietaviškių kartų̃ svajonių labui; jas taip įtaigiai simbolizuoja įrengtas Rietavo paveldo vertybių puoselėtojo Alfonso Jocio memorialas parke. Parkas paskelbtas Registro G364K13 objektas.

Bet tebelaukia dideli rūpesčiai dėl senųjų Oginskių memorialinių medžių – ąžuolo ir liepos prie didžiosios alėjos. 2007.XI.21-24 pakartotinai ištyrus visą Tarpjūrio pusiasalį, jame rasti didingi tiesialiemenis ir drevėtasis uosiai, nustatytas primirštasis Švedlerio formos klevas, bet šiaip tas sklypas smarkiai sulaukėjo, baigiant užželti visoms pievutėms – jau šoktelėjusiais, vietomis įsivyravusiais beržais, kai kur uosiukais (deja, puolamais plintančios naujos ligos), drebulėmis; gausu klevukų, pavienių liepaičių, eglių, ąžuoliukų, obelų gausiame brūzgynus sudarančiame ievų, pilkųjų ir ausytųjų karklų, sedulų, ožekšnių, lazdynų, šunobelių ir kt. rūšių trake. Senvagės kilpos „nosyje“ stūkso įspūdingas milžinas trikamienis juodalksnis, supamas ketveriukės klevų; čia ypač sužėlę brūzgynu šermukšnialapės lanksvūnės. Ten medyno kontūru bevaikštant tarp didingųjų liepų, juodalksnių ir klevų, netoliese 2 ūgtelėjusių eglaičių kilo mintis, traką kiek pravalius, pamėginti įdiegti autentiškąjį iš Latvijos Sliterės rezervato gautiną kukmedį; gražu būtų, šalimais supylus žemės kauburį, pasodinti ir paprastąjį kadagį bei glaustašakės formos paprastąją pušį… Nedaug betrūktų ir papildyti parko medyną iki visų Lietuvos savaiminių medžių kolekcijos.

O pradėkime, atmindami Rietavo istoriškumą ir sutinkamą Lietuvos Vardo Tūkstantmetį, vėl nuo ąžuolo, geriausiai įkūnijančio parko senmedžių tradicijas, daugelio kartų̃ Oginskių puoselėtas savo parkuose…

Kęstutis Labanauskas, parkotyrininkas, kultūrinio kraštovaizdžio ekspertas

Daugiau apie šį renginį:

http://www.zemaiciolaikrastis.lt/article/articleview/1933/1/170/

http://laikrastisplunge.lt/skirta-mikalojui-konstantinui-ciurlioniui/

Nuotraukos iš renginio