Renginys Luciano Pavarotti atminimui

Renginys, skirtas Luciano Pavarotti atminimui, organizuotas kartu su Italijos ambasada, Italijos kultūros institutu bei Lietuvos Nacionaliniu operos ir baleto teatru (Vilnius)

Luciano Pavarotti minėjimo vakaras

2007-10-03

„Buvo tenorai ir buvo Luciano Pavarotti“, – taip dainininko išskirtinumą pabrėžė dirigentas Frankas Zeffirelis.

„Jis pelnė ne tik profesionalų pripažinimą, bet ir padarė tokią didelę įtaką masėms, kurios niekas nesugebėjo padaryti nuo pat didžiojo Karuzo laikų“, – savo nuomonę dėstė muzikos kritikas Normanas Lebrechtas.

„Šiandien visas pasaulis girdi jo balsą per visas radijo ir televizijos stotis. Ir tai tęsis. Tai yra jo testamentas. Jis niekada nenutils“, – po L. Pavarotti mirties sakė dirigentas Zubinas Meta.

Pasaulis, operos dainininkės Katios Riciarelli žodžiais, neteko platininio balso. O L. Pavarotti įpėdiniu laikomas Andrea Bočelis pareiškė, kad Didžiojo Luciano kurtas menas visada liks mūsų širdyse.

Tai tik maža dalis kultūros žmonių pasisakymų po to, kai šių metų rugsėjo 6 dieną, anksti ryte, L. Pavarotti mirė savo namuose.

Kaip ir visame pasaulyje spalio 6 dieną, taip ir Lietuvoje, Vilniuje, bus paminėtas didžiojo tenoro atminimas. Vakaras, kurį organizuoja Italų ambasada, Italų kultūros institutas, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras prasidės 16 valandą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Kamerinėje salėje. Jo metu žodį tars Italijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Giulio Prigioni, bus rodomas DVD filmo ištraukos apie šio žymaus atlikėjo gyvenimą ir kūrybą, o vakaro pabaigoje, akomponuojant Linai Giedraitytei, dainuos maestro Virgilijus Noreika.

Italų bei milijono gerbėjų visame pasaulyje širdyse Didysis Luciano bus prisimenamas kaip šiltas, atviraširdis, humoro jausmo nestokojantis žmogus.

Gimė jis prieš 71 metus 1935-ųjų spalio 12 dieną Modenoje, Šiaurės Italijoje esančiame mieste. Tėvas Fernandas buvo kepėjas, turėjęs gausią garso įrašų kolekciją. Laisvu laiku tėvas dar dainavo vietiniame miesto chore. Luciano motina dirbo tabako fabrike. Šeimą siejo labai stiprūs tarpusavio ryšiai. Apie tai liudija ir faktas, kad kartą L. Pavarotti nutraukė visus savo pasirodymus Londono „Kovent Garden“ operoje ir išskubėjo į tėvynę lankyti savo sergančio tėvo.

Dar būdamas vaikas Luciano prisijungė prie tėvo miestelio chore. Pradžioje L. Pavarotti buvo numatyta pradinės mokyklos mokytojo karjera. Tačiau šeima, o ypač tėvas, kuris neįgyvendino savo svajonės tapti žymiu dainininku, lengvai sutiko, kad sūnus imtųsi studijuoti vokalą. Turėdamas neapsakomą gamtos dovaną, kurios neįgysi jokiomis treniruotėmis, Luciano turėjo išmokti pasinaudoti savo balsu tarsi instrumentu. Ir tai jam sekėsi – 1961-aisiais jis laimėjo Achilo Perio konkursą ir po 8 metų draugystės susituokė su A. Veroni. Nugalėjęs konkurse, Luciano gavo galimybę debiutuoti Redžio Emilijos operoje. Per artimiausius 30 mėnesių jis dainavo įvairiose Italijos operose bei atliko įvairius vaidmenis Olandijos, Austrijos bei Airijos operose. Didysis Luciano buvo kunigaikštis Rodolfas G. Verdi operoje „Rigoletas“, Alfredas „Traviatoje“ ir Pinkertonas „Madam Baterflai“. Dubline jis buvo pastebėtas talentų medžiotojų iš Londono „Kovent Garden“ operos ir jam nusišypsojo laimė pakeisti Dž. di Stefaną Rodolfo vaidmenyje. 1963 metų rugsėjo 21 dieną Didysis Luciano debiutavo Karališkuose operos rūmuose, o dar po dvejų metų įžengė ir į „La Skalos“ teatrą Milane.

Po sėkmingo debiuto operoje jis vis dažniau ėmė dainuoti rečitalius. Jis koncertavo daugumoje miestų, tad jo šlovė plito nenusakomu greičiu. Tiesa, dainuodamas rečitalius jis kiek apleido darbus žymiausiuose operos rūmuose ir dėl to susilaukė kritikos. Tačiau būtent rečitaliai buvo esminis Didžiojo Luciano karjeros aspektas.

Didysis triumfas už Atlanto tenoro laukė 1972 metų vasario 17 dieną, kai Niujorko Metropoliteno operoje dainuodamas Gaetano Donicetti operoje „Režimo dukra“ jis devynis kartus be didesnių pastangų išdainavo itin aukštą natą – vadinamąją C5. Sužavėta publika po to kvietė L. Pavarotti nusilenkti 17 kartų.

1983 metais L. Pavarotti susidėjo su Tiboru Rudasu, Franko Sinatros bei Neilo Diamondo koncertų prodiuseriu. Atlantos mieste įrengtoje šildomoje palapinėje jis dainavo 7 500 klausytojų. Po metų Niujorko „Medison Skuare Garden“ arenoje jo pasiklausyti susirinko net 20 000 žmonių. Devintajame dešimtmetyje jis dainavo „Trijų tenorų“ kolektyve.

Jau būdamas šešiasdešimties, L. Pavarotti išsiskyrė su savo pirmąja žmona ir vedė 35 metais jaunesnę personalo asistentę Nikoletą Mantovani. Pora susilaukė dukters Alisos.

Kiek vėliau L. Pavarotti ėmė nutraukinėti savo pasirodymus, kurie, kaip buvo manoma, turėjo būti vieni iš paskutinių jo karjeroje. Dainininkas pareiškė, kad su scena atsisveikins per savo 70 gimtadienį 2005 metais. Buvo sudarytas tvarkaraštis, kuriame buvo numatyta surengti 40 įspūdingų koncertų. Nuo 1990 iki 2003 metų jis iš viso buvo surengęs 34 „Trijų tenorų“ koncertus. Tačiau tolesniems planams sukliudė sveikatos problemos.

Vos tik pradėjęs atsisveikinimo turą, Luciano sužinojo, jog jam diagnozuotas kasos vėžys. Buvo teigiama, kad dainininkui atlikta sėkminga operacija, ir jis dar šiemet ketina grįžti į sceną. Deja… Paskutinį kartą operos scenoje L. Pavarotti pasirodė 2004-ųjų kovo 14 dieną. Praėjusiais metais jis pasirodė Turino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, o paskutiniu metu darbavosi įrašinėdamas sakralinių dainų albumą, kurį buvo planuojama išleisti kitąmet. Deja, jei albumas kada nors ir išvys dienos šviesą, jo atlikėjo tarp gyvųjų jau nebus. Tačiau Didžiojo Luciano atminimas visada rusens jo gerbėjų širdyse. Ir nors į Lietuvą maestro Luciano Pavarotti nebuvo atvykęs, vis dėlto nieko keisto, kad ir čia turėjo bei tebeturi nemažą būrį jo talento gerbėjų.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-03-luciano-pavarotti-minejimo-vakaras/9862

Nuotraukos iš renginio