Renginiai Salų dvare

Skambant Čiurlionio muzikos motyvams aktoriai Diana Anevičiūtė ir Aleksas Kazanavičius jautriai veda žiūrovą dviejų talentingų žmonių – Sofijos ir Mikalojaus Konstantino – meilės išgyvenimų labirintais

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, trečius metus vykdančio edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“, bei tarptautinės kalbotyros vasaros stovyklos Academia Grammaticorum Salensis Quinta

Atidaromasis vakaras Salų dvare

(Salos, Kamajų seniūnija, Rokiškio rajonas)

Rugpjūčio 4 d., 18 val.

Spektaklis „Ilgėjimosi sonata“

Spektaklis „Ilgėjimosi sonata“ gimė iš poreikio prabilti į žiūrovą lyrine, amžinas vertybes teigiančia kalba. Tyliai skambant Čiurlionio muzikos motyvams aktoriai Diana Anevičiūtė ir Aleksas Kazanavičius jautriai veda žiūrovą dviejų talentingų žmonių – Sofijos ir Mikalojaus Konstantino – meilės išgyvenimų labirintais. Aktorius Aleksas Kazanavičius yra vienas iš žymiausių viduriniosios kartos Vilniaus Jaunimo teatro aktorių, kurio kūrybinėje biografijoje ne tik daugybė vaidmenų spektakliuose, bet ir kine bei televizijoje. Per paskutinius metus aktorius išgarsėjo kaip Kunigo vaidmens atlikėjas Algimanto Puipos filme pagal Jurgos Ivanauskaitės kūrybą „Nuodėmės užkalbėjimas“. Aktorė Diana Anevičiūtė kuria Nacionaliniame dramos teatre. Ji yra ne tik spektaklio „Ilgėjimosi sonata“ aktorė, bet ir režisierė.

ir Uždaromasis vakaras Salų dvare

Rugpjūčio 9 d., 18 val.

Koncertas „Jausmai ir širdis“ (populiarių retro dainų ir muzikos koncertas)

Atlikėjai:

Nacionalinės pažangos premijos laureatas Virgilijus Noreika (tenoras),

LNOBT solistė Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)

bei Instrumentinis trio: Povilas Jaraminas (pianinas),

Jaroslavas Cechanovičius (gitara), Zigmas Žukas (kontrabosas).

Veiks M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo kaupiama paroda „Aplankyti paveldo objektai“

Renginiai ATVIRI VISIEMS ir NEMOKAMI

Trumpa istorija:

Salų dvaras„Salos iš tiesų miniatiūrinė Lietuva“, turbūt ne vienam kiltų tokia mintis, žvelgiant į Eugenijaus Stumbrio Salų kaimelio nuotrauką. Šioje unikalioje ir nuostabaus kraštovaizdžio Dviragio ežero saloje, iš paukščio skrydžio primenančioje Lietuvos žemėlapio kontūrus, įsikūręs vienas gražiausių Lietuvos dvaru.

Salų dvaro sodyba su parku sudaro 12 ha. Tai viena iš dviejų dvaro sodybų, įrašytų į naująjį respublikinį kultūros vertybių registrą. Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad klasicistinius Salų dvaro rūmus Ignotas Morikonis statė XVIII ir XIX a. sandūroje, projekto autorius – italų architektas Pietro de Rosi.

PENKTOJI SALŲ VASAROS AKADEMIJA – NE TIK MOKSLUI

Jau penkti metai iš eilės rengiamų Salų kalbotyros vasaros mokyklų projektas Academia Grammaticorum Salensis, kuris pasirodė esąs sėkmingas. Idėją surengti Salose šiuolaikinės kalbotyros kryptis pristatančią mokyklą pasiūlė iš Belgijos kilęs lingvistas profesorius Akselis Holvoetas, kuris, apsigyvenęs Lietuvoje ir įsitraukęs čia į akademinį darbą, patyrė, kad naujos lingvistinės teorijos dar nepakankamai žinomos Lietuvos mokslinei bendruomenei ir netaikomos lietuvių kalbos tyrimams. Buvo sumanyta be šeimininko likusiam (paskutinis buvo pradinė mokykla) Salų dvarui įkvėpti naujos gyvybės ir imti jame kas vasarą rengti neformalius savaitinius mokslininkų susibūrimus, o tiksliau – kalbotyros mokyklas, suteikiančias akademiniam jaunimui (o ir dažnam vyresnio amžiaus kalbininkui) galimybę ne tik gražioje dvaro aplinkoje pabendrauti su kolegomis, bet ir pasisemti čia naujų šiuolaikinės kalbotyros žinių. 2003 m. įvykusi pirmoji Salų Akademija buvo savotiškas eksperimentas: buvo nedrąsu, netgi baugu, ar dalyviai nesibodės ne itin gerų buitinių sąlygų, būta abejonių, ar lietuvių kalbininkai susidomės užsieniečių skaitomomis įvairių Lietuvos universitetuose ne itin praktikuojamų kalbotyros krypčių – tipologijos, generatyvinės gramatikos, kognityvinės semantikos, laringalų teorijos ir kt. – paskaitomis, ar jiems rūpės Salose numatomos svarstyti naujosios lietuvių kalbos gramatikos problemos. Tačiau pirmųjų metų sėkmė pranoko visus lūkesčius: paaiškėjo, kad naujosios lingvistinės idėjos iš tiesų daug kam rūpi. Žinia apie Academia Salensis pasklido po Lietuvą ir artimąjį užsienį, ši mokykla tapo kasmetiniu ir labai laukiamu renginiu, pritraukiančiu vis daugiau dalyvių. Džiugu, kad jauni doktorantai, Salose klausę paskaitų, renkasi naujas disertacijų temas, stebėdamiesi prisipažįsta nemanę, jog „net ir sintaksė gali būti įdomus dalykas“. Salose skaitytų paskaitų pagrindu pradėta leisti knygų serija Bibliotheca Salensis, kurioje spausdinami atskirų lingvistinių teorijų įvadai užpildo lietuviškos kalbinės literatūros spragas. Specialiai šiai serijai parašytos knygos verčiamos į lietuvių kalbą. Šių vertimų nauda keleriopa: supažindinant su naujomis teorijomis bei sąvokomis kartu kuriama ir nauja lietuvių kalbotyros terminija. Jau yra išleistos trys serijos knygos: Bohumilo Vykypělo Hjelmslevo glosematika ir baltų kalbų fonologija (2006), Wojciecho Smoczyńskio Laringalų teorija ir lietuvių kalba (2006) ir Irenos Sawickos Arealinės fonetikos (fonetinės geografijos) įvadas Pietryčių Europos fonetinių problemų pagrindu (2007). Šiuo metu baigtas versti dviejų dalių Vladimiro Plungiano veikalas Gramatinės tipologijos įvadas. Rengiamos ir kitos knygos (Antonas Zimmerlingas baigia rašyti knygą apie žodžių tvarkos problematiką gramatikoje, šių metų Salų akademijos dėstytojas Pawełas Rutkowskis žada parašyti generatyvinės gramatikos įvadą).

Salų vasaros mokyklose paskaitas ligi šiol jau yra skaitę lingvistai iš Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Danijos, šių paskaitų klausyti ir dalyvauti mokslinėse diskusijose bei kultūriniuose renginiuose atvyksta studentai, doktorantai ir jauni mokslininkai ne tik iš Lietuvos akademinių centrų, bet ir iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos ir Latvijos. Šie kasmetiniai kalbininkų forumai, skleisdami Lietuvoje šiuolaikinės lingvistikos teorijas, tapo vieta, per kurią į mūsų šalį atkeliauja naujos idėjos, žadančios atgimimą lietuvių kalbotyrai.

Malonu, kad mokykla stiprėdama sulaukia didesnės ar mažesnės paramos iš įvairių institucijų: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, praėjusiais metais buvo gautas finansavimas iš Europos sąjungos, Bibliotheca Salensis leidybą Rezervo fondo lėšomis ne kartą yra parėmusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o praėjusiais ir šiais metais rengiant mokyklą prisidėjo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas. Renginį palaiko Rokiškio rajono Kamajų seniūnija bei Salų bendruomenė.

Naujų lingvistinių idėjų generavimas – tai tik viena medalio pusė Salų vasaros mokyklų veikloje. Siekdama išlaikyti pusiausvyrą, vis didesnių ambicijų įgyja kultūrinė renginio dalis: ištikimais Academia Salensis bičiuliais jau tapo Kauno styginių kvartetas, Nijolės ir Vitalijaus Mazūrų Paršiuko Ikaro lėlių teatras, Salų bažnyčioje koncertą rengia vargonininkė Renata Marcinkute Lesieur, fleitininkas Dainius Radziukynas ir solistė Skaidra Jančaitė (sopranas). Kultūrinę programą dar labiau praturtino bendradarbiavimas su M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondu, vežančiu savo renginius į įvairius Lietuvos dvarus ir taip atkreipiančiu vietos bendruomenių ir valdžios dėmesį į nepatenkinamą, o kartais ir visai apverktiną jų būklę. Praėjusiais metais Fondas dalyvavo ketvirtosios Salų kalbotyros mokyklos Academia Grammaticorum Salensis Quarta atidaryme, surengė diskusiją Šiaurės Rytų Aukštaitijos regiono paveldo išsaugojimo tema ir koncertą „Sakralinės muzikos ir poezijos valanda“ (atlikėjai Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Dainius Puišys (baritonas), Virginija Survilaitė (vargonai), eiles skaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė). Šiemet, M.K. Čiurlionio kultūros ir fondas kartu su ketinančia prisijungti prie šių renginių Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“, penktosios Salų kalbotyros mokyklos Academia Grammaticorum Salensis Quinta Atidarymui (rugpjūčio 4d.,18val.) atveš spektaklį „Ilgėjimosi sonata“, sukurtą pagal S. Čiurlionienės laiškus (režisierė ir aktorė Diana Anevičiūtė, aktorius Aleksas Kazanavičius), o Uždarymo vakarui (rugpjūčio 9d.,18val.) – koncertą „Jausmai ir širdis“, kuriame dalyvaus Nacionalinės pažangos premijos laureatas Virgilijus Noreika (tenoras), LNOBT solistė Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), instrumentinis trio: Povilas Jaraminas (klavišiniai), Jaroslavas Cechanovičius (gitara) ir Zigmas Žukas (kontrabosas). Taip pat ketinama surengti pasitarimą apie Salų dvaro ateitį ir galimybę pritaikyti dvarą mokslo ir kultūros renginiams, konferencijoms, koncertams bei paskatinti savivaldybės administraciją daugiau dėmesio skirti šiam unikaliam gamtos ir kultūros paminklui.

Kasmet Salose savaitei įsikuriantys įvairių šalių mokslininkai pažadino ir vietos gyventojų patriotinius jausmus bei pilietinę sąmonę. Anot Salų bendruomenės pirmininkės Zitos Levaškevičienės, „tai jūs mums parodėt, kokią turime vertybę“. Gyventojai, kasmet svetingai priimantys Academia Salensis dalyvius, įkūrė bendruomenę, ėmė aktyviai domėtis dvaro likimu, juo rūpintis, siekti glaudesnio ir atviresnio bendradarbiavimo su Rokiškio savivaldybe, kuriai dvaras šiuo metu yra pavaldus.

Salų kalbotyros vasaros mokyklų rengėjų pavyzdžiu seka ir kiti mokslo ir menų centrai: Salų dvare stovyklas, plenerus, konferencijas yra jau yra surengę – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus dailės akademija, Čiurlionio meno mokykla, – ir sąrašas vis ilgėja.

Dr. Gina Kavaliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslo darbuotoja

Nuotraukos iš renginio