Paulius Širvys „apsilankė“ ir Bistrampolyje

2014 m. balandžio 26 d., šeštadienį, 16 val. Bistrampolio dvare ir šventusius asmenines šventes, ir būtent dėl „neramiojo“ Pauliaus Širvio iš tolimesnių šalies kampelių atvykusius pavasariškai gaivino literatūrinė – muzikinė Č. Stonio kompozicija „AMŽINAI, AMŽINAI NERAMUS“ (PAULIUS ŠIRVYS eilėse, dainose, prisiminimuose).

Programą atliko aktoriai: Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis, Pranas Zaremba.

Šiuo renginiu taip pat paminėtos 8-tosios M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo veiklos metinės.

image description

,,Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas, velnioniškai vienas…“

Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko.

Kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skambės Poeto kaimynų, draugų ir… nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuosime jo tekstais sukurtas dainas.

Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą, kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo, apie ką rašyti.

Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija, ir Poetas išliko mūsų širdyse.

Ateikite ne į literatūrinę popietę, ne į susitikimą su aktoriais. Ateikit į svečius pas Paulių Širvį. Jo namų durys visiems buvo atviros. Šią popietę Jis atvers Jums savo Širdį.“ (Česlovas Stonys)

Dvaro istorija

Aido Klimantavičiaus pieš.

Aido Klimantavičiaus pieš.

Bistramų giminė naudojo herbą Tarnawa. Lietuviškosios Bistramų giminės šakos pradininkas buvo karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas, už nuopelnus iš valdovo gavęs 26 valakus žemės vidurio Lietuvoje ir persikėlęs čia gyventi iš Kuršo. Vienas iš jo dviejų sūnų grįžo gyventi atgal į Kuršą, o kitas – Jonas Evaldas, vedęs lenkaitę Aną Svencicką, liko gyventi Lietuvoje ir XVII–XVIII a. sandūroje įsigijo plačiame Juodos slėnyje buvusius du palivarkus. Vėliau jo palikuonims dalijantis dvarus, vieną iš jų, kuriam priklausė Dūdonių, Uliūnų bei Gautkalnio kaimai, pavadino Karaliava, o kitą – Bistrampoliu.

XIX a. pradžioje Bistramų valdas apjungė Karolis Bistramas iš Karaliavos. Pastarojo sūnus Karolis (1819–1887), Upytės pavieto bajorų maršalka, vedė Zofiją Mineikaitę ir kraičio gavo Upytės bei Stultiškių dvarus su keletu mažesnių palivarkų. Dvarus paveldėjęs jo sūnus Vladislovas nelabai domėjosi savo plačių valdų administravimu. Žiemas jis dažniausiai su šeima praleisdavo Varšuvoje. Jis mirė 1918 m. V. Bistramas buvo vedęs Kamenskaitę, su kuria susilaukė 8 vaikų: sūnų Vladislovo, Kazimiero, Karolio ir Tadeušo bei dukterų Gabrielės, Jadvygos, Michalinos ir Irenos. Bistrampolį paveldėjęs Tadeušas Bistramas vedė Mariją Meištavičiūtę iš Pajuosčio. Tarpukariu jis gyveno lenkų okupuotame Vilniuje. 1940 m. nacionalizuojant dvarą savininkais nurodyti jo įpėdiniai.

Susikurti turtus atitinkančią rezidenciją Bistramai susirūpino apie XIX a. vidurį. Naujieji mūriniai dvaro rūmai užbaigti statyti 1850 metais. Viso dvaro ansamblio kūrimas kartu su parko įrengimu užtruko iki 1863-ųjų. Parke buvo iškasti tvenkiniai, per kuriuos įrengti tilteliai. Dviejų aukštų mūriniai rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade pastatyti vakarinėje parko dalyje. Jų pirmasis aukštas buvo skirtas administracijai. Be to, čia buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė, kitą – pusiau apskriti skliautai dalijo į dvi nelygias dalis. Iš holo į antrąjį aukštą vedė akmeniniai laiptai. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Joje iš tamsaus ir šviesaus medžio įvairiais raštais bei žvaigždžių motyvais sukomponuotas parketas. Kituose kambariuose buvo medinės lakuotų lentų grindys. Dviejuose kambariuose buvo židiniai, o kituose – stačiakampės ar trikampės glazūruotų koklių krosnys. Rūmuose buvo Liudviko XVI stiliaus, empyro bei Liudviko Filypo laikų baldai. Buvo nemažai meno kūrinių, ginklų, vertingas giminės archyvas. Bibliotekoje buvo apie 2000 knygų. Meno vertybių likimas nežinomas. Daug jų galėjo dingti Pirmojo pasaulinio karo metais. Dvaras merdėjo ir tarpukariu, nes dėl savo antilietuviškos orientacijos Tadeušas Bistramas su šeima gyveno Vilniuje. Po karo dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo tarybiniam ūkiui, vėliau – Uliūnų tarybiniam ūkiui. Iširus kolūkinei sistemai, dvaras kurį laiką buvo be šeimininko. 1997 m. Bistrampolio dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. Nuo 2003 m. dvaru rūpinasi VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centras, kuris suorganizavo jau vienuoliktą „Bistrampolio dvaro festivalį”.

Nuotraukos iš renginio