M. K. Čiurlionis

e-MKC Fleury

Iš Dalios Palukaitienės šeimos archyvo
Juozo Valiušaičio reprodukcija iš Stanislvo Fleury darytos nuotraukos originalo

„Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“
( iš Čiurlionio laiško broliui Povilui)
Čiurlionio laiškas
Leipcigas, 1902 m. gegužės 20 d. pusė 8 – nių vakaro

Jau kelios valandos kaip sėdžiu ir laukiu, kad ko nors įsigeisčiau. Baisiai sunku. Anksti atsikėliau ir tuoj ėmiausi trio, po penkiolikos minučių mečiau. Ėmiausi fugos, taip pat mečiau. Nieko negaliu dirbti, ir nieko nenoriu. Į nieką negaliu žiūrėti, nenoriu judėti, ir kas blogiausia, nenoriu egzistuoti. Ir nėra išeities. Visą laiką jaučiu, kad esu, kad, nieko nedirbdamas, blogai darau. Jaučiu, kad laikas be paliovos eina, ir man jo gaila. Įspūdis, toks, kad laikas – tai labai svarbi poema, specialiai man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, gal būt, netrukus pasibaigs. Tai ko neišgirdai – pražus. Ta kompozicija – tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą būna grojama. Blogai. Ot, liūdna, negaliu sau rasti vietos, ir laikas eina niekais, ir viskas eina niekais. Turbūt, žinai, kad iš visų gailesčių didžiausias gailestis yra paties savęs. Kartais noriu staugti. Viskas žūna, praeina. Ateitis virto praeitimi, ir kas joje – puvenos, kvailybė. Tiek daug kalbama ir mąstoma apie gyvenimą. Gyvenimas… O! gyvenimas…Kurgi jisai, parodyk? Ar tai tas yra gyvenimas? Ko jis vertas? Gražiausios idėjos truputi paskambės ore, žmonės pasiklausys, pasiklausys, pagirs, net atmintinai išmoks, o kiauliškas gyvenimas velkasi savo tvarka. Nuolat kalbame ką kita, darome ką kita. Tiek žodžių! Argi mes turėtume dvilypį gyvenimą: vienas šlykštus – tikrovėje, o kitas, gražusis, kilnusis – tiktai žodžiuose, ore? Kodėl negalima gyventi vien tik tą kitą gyvenimą? Kodėl jis yra toks nepagaunamas? Ko gi aš noriu? Noriu būti kitoks, noriu, kad būtų kitaip, noriu kitokio gyvenimo. Nežinau kelio. Nuolat noriu daryti gera, ir nežinau, kas yra gera, noriu eiti, ir nežinau kur.

mkciurlionis

Gyvenimas

Pasaulis – tai didžiulė drobė,
Kurioje kiekvienas paliekame žymę.
Šviesią, Tamsią,
Pasaulis – tai knyga, kurią mes rašome.
Visą gyvenimą. Po raidę.
Po žodį, po eilutę.
Kiek sugebame.
Žmogus ateina į žemę su Saule.
Išsaugokime ją ir
Žvarbiausiomis dienomis,
Kad galėtume kurti nuostabią
Saulės simfoniją
Gyvenimui!

mkciurlionis

Psalmė

O Viešpatie! Nušviesk, maldauju, kelią mano, nes aš jo nepažįstu.

Išėjau priekin mūsų procesijos, o žinau, kad ir kiti paskui mane eis, bet kad tik ne šuntakiais.

Klaidžiojome po tamsius miškus, perėjome slėnius ir suartus laukus, o procesija buvo ilga kaip amžinybė.

Kai išvedėme procesiją and upės kranto, tik tuomet jos galas pasirodė iš tamsaus šilo.

-Upė! – šaukėme. Tie, kurie arčiausiai buvo, kartojo: Upė! Upė!

O tie, kurie lauke buvo, šaukė: laukas, laukas, laukas!

Gale einantieji kalbėjo: Miške esame, ir stebėtina, kad priekyje einantys šaukia – laukas, laukas – upė, upė!

– Mes mišku einame, – kalbėjo ir nežinojo, jog jie yra gale procesijos.

Bet nūnai, Viešpatie, kelias kaskart sunkesnis.

Prieš mane aukščiausi kalnai, plikos uolos, bedugnės. Tai gražu. Tai be galo gražu. Bet kelio nežinau, ir baugu man. Ne dėl savęs, o ne. Aš einu, ir jie jau paskui mane eina. Viešpatie, jie irgi paskui mane eina, visa procesija – ilga ilga! Galva prie galvos per visą slėnį ir ilguoju upės krantu, ir per tylų, suartą, didį lauką o galas tos procesijos slepiasi miške, ir galo jos nėra.

Kur yra tiesa, Viešpatie? Jau einu, einu.

Išdėstai prieš mane savo stebuklus ant rausvų kalnų viršūnių, ant pilkai žalsvų uolų – fantastiškų, kaip užburtų karalaičių rūmai.

Arčiau einantieji aiškiai regi, bet tie, kurie prie upės arba lauke tebėra, kuomet jie išvys tuos Tavo stebuklus? O tie, kurie nė iš miško dar neišėjo? Man jų gaila, Viešpatie! Jie negreit išvys tavo stebuklus, kuriuos taip dosniai aplink eivoji.

Ar ilgas dar bus mūsų kelias, Viešpatie? Tu liepi to neklausti?

Bet kurlink mes einame, Viešpatie? Kame to kelio galas?

mkciurlionis

Sonata (Finale)

Ruduo. Siela liūdi. Tai nieko, kad saulė pažvelgė dar liūdniau.
Aš atsisėdau ant suolo prie tuščių namų
ir žiūrėjau į langus, užkaltus lentomis.
Ir rodės man, kad tasai sodas begalinis.
Jis tęsiasi per visą žemę ir apleistas.
Kur ne kur stovi paskiri tušti namai,
jų langai užkalti lentomis,
o takeliai, keliai visai užberti suvytusių lapų.
Ruduo apgaubė visą žemę,
o žemė tai liūdnas sodas.
Pusnuogiai medžiai ošia ir verkia suvytusiais lapais,
ir jų vis daugiau ir daugiau, jie užberia visus kelius ant žemės,
visus takelius, visa visa.
Visoje žemėje ruduo ir liūdesys,
o per lysves ir vejas eina žmogus,
maišeliu ant pečių ir grėbliu rankoje nešinas,
ir veltui beldžiasi į namus,
eina tolyn ir beldžiasi, dar toliau, toliau,
ir visur veltui.
Namai tušti, ir langai užkalti lentomis.
Tai nieko, kad seniau čia gyveno žmonės,
ir vaikai žiūrėjo pro langus ir juokėsi.
Dabar langai užkalti, nes namuose tuščia, ruduo.
Taip, ruduo. Ir sodas apleistas. Ir medžiai ošia ir verkia.
Ir dangus pilkas pilkas ir toks liūdnas,
kaip vien siela tegali liūdėti.
Ruduo.

mkciurlionis

M. K. Čiurlionis. Karalių pasaka

užkaskite sielą delnuos
į švytintį mirusį kaimą
šalia nukabintų paveikslų
ir kelio pradžios
kur vėjas sugrįžta kasmet
atsinešdamas baimę
(„nuo karo ir maro, nuo bado, sausros ir valdžios…“)

sudrėksta teptukas paletėje
pirmąją mėnesio dieną
ir laikrodžiai ima iš naujo stuksenti metus
sustirusiais kryžkelių kryžiais
belapiais kamienais
bežodėje virsmo gelmėj atrakinę vartus
ir svyra
švininėm
svirtelėm
į paliktą gėlę – – –
——————————–
tą nerimo valandą grįžo į drobę garsai
išėjo kaimynai iš tylinčių savo šešėlių
ir kaukes pamiršę ilsėjosi mūsų veidai

vėjuotoj buvimo erdvėj
virš velėnos
susėdę pasakom tikrus
nutylėtus vardus
ir kviečiame tuos, kas ateis
paskutinę šio mėnesio dieną
kur duona ant stalo
druska
ir medus –
ir laimė bus mūsų visų ir nelaimė
————————————
teptukas nusviro suvokęs kad gimė
iš mūsų pradžios
užkaskit jo sielą delnuos
į mirusį kaimą
(„nuo karo ir maro, nuo saulės, lietaus ir valdžios“)

Pranis 2007-04-09 08:59:18 http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/12897/