M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas)

Prieš pradedant rašyti į naujai atverstą puslapį, verta atsisukti atgal, apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti rezultatus ir lūkesčius

Atkreipkime dėmesį į mūsų paveldą

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, baigęs 2007 m. projekto „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva 2007–ieji“ darbus, ruošiasi naujiems metams, naujiems įspūdžiams. Tačiau, prieš pradedant rašyti į naujai atverstą puslapį, verta atsisukti atgal, apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti rezultatus ir lūkesčius.

Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“, savo veiklą pradėjęs 2006 m. balandžio 25 d., stengiasi atkreipti dėmesį į opią ir dar mažokai gvildenamą problemą Lietuvoje – kultūros paveldo objektų priežiūrą ir išsaugojimą. Lietuvoje yra daugybė paveldo objektų, kurie nėra įtraukti į valstybės saugomų paveldo objektų sąrašą ar nėra pakankamai prižiūrimi. Toks materialus ir ypač medinis paveldas (dvarai, bažnyčios ir t.t.) neatsparus laikui ir neigiamai žmogaus įtakai, tad yra būtina į šią problemą atkreipti visuomenės dėmesį. Remdamasis šiuo pagrindu, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas nuo pat įsikūrimo pradžios vykdo nemokamų edukacinių-kultūrinių renginių ciklą, kurių tikslai aprėpia ne tik paveldosaugos problemos iškėlimą, tačiau siekius į šios problemos sprendimus įtraukti vietines bendruomenes, suteikti joms informacijos apie jų apylinkėje ir apskritai Lietuvoje esantį paveldą, ugdyti meninį skonį bei aktualizuoti nacionalinį meną, ugdyti sąmoningumą, kad šis paveldas – tai Lietuvos ir Lietuvos piliečių kultūros, išliekamųjų vertybių, tautos tapatybės lopšys. Istorinę, kultūrinę ir valstybinę reikšmę turi ne tik didieji paveldo objektai – pilys ir rūmai, bet ir Lietuvos mažieji dvarai, esantys kad ir atokiausiuose šalies vietovėse. Ne viename iš jų gyveno ir kūrė Lietuvai nusipelnę kultūros ar valstybės veikėjai, buvo priimtas ne vienas svarbus visai šaliai sprendimas. Kadaise dvarai buvę ir konkrečios apylinkės pagrindiniai kultūros židiniai, to meto ūkinės veiklos ar technologinės pažangos pirmtakai savame krašte (ryškiausias pavyzdys – grafai Oginskiai, pirmieji Lietuvoje įvedę telefoną ir telegrafą).

**********************************************

Fondas 2007 metų paveldosauginį nemokamų edukacinių – meninių renginių ciklą sausio mėnesį pradėjęs M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ir čia „atidavęs pagarbos duoklę“ Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mecenatų grafų Oginskių giminės atminimui, per praėjusius metus aplankė visas dešimt Lietuvos apskričių, – pabuvojo 14 dvarų ir jų parkų, trijose bažnyčiose, aplankė lietuvių bendruomenę Seinuose, prisidėjo prie A.Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo organizuotos konferencijos vykdymo Bernardinų kapinių atgimimo tema. Be to, kartu su Italų ambasada, Italų kultūros institutu bei Operos ir baleto teatru organizavo Maestro Luciano Pavarotti atminimo vakarą. Žinoma, didžiausias ir daugiausia jėgų pareikalavęs renginys, – jungtinis visų atlikėjų, muzikantų ir aktorių, bendravusių su Fondu visus metus, koncertas skirtas M.K. Čiurlionio gimtadieniui, Baltų vienybės ir Europos paveldo dienų proga Daukanto aikštėje prie Prezidentūros. Per metus įvykdyta 20 renginių, o skaičiuojant nuo įsikūrimo pradžios, t.y. per 21 veiklos mėnesį – 34 renginiai, o juose apslankydavo nuo 80-100 iki 400-500 žmonių.

Juose dalyvavo ir savo žiniomis su bendruomenėmis dalijosi : Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė, M. K. Čiurlionio namų Direktorius Statys Urbonas, architektūros istorikė Dalė Puodžiukienė, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas ir kt.

Muziką, dainas ar eiles žmonėms dovanojo : muzikologas Viktoras Gerulaitis, Čiurlionio kvartetas, maestro Giedrius Kuprevičius, Baltijos gitarų kvartetas, maestro Virgilijus Noreika, Judita Leitaitė, Asta Krikščiūnaitė, Aušra Liutkutė, Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga, Eleonora Koriznaitė, Virginija Kochanskyte, Jūratė Vilūnaitė, Vytautas Kupšys, Petras Venclovas ir t.t.

Fondo veiklą įprasmina ne tik organizuojami švietėjiški-kultūriniai renginiai, – aplankytų dvarų ar bažnyčių ir jų istorijos neleidžia užmiršti kaupiama bei vis papildoma originalių grafikos darbų paroda „Lietuvos dvarai“. Prieš vykdamas į kitą paveldo objektą, Fondas parodą papildo būtent to dvaro ar bažnyčios, nauju grafikos darbu. Šiuos darbus kūrė jauni dailininkai, – Mindaugas Titas, Lina Kaušylaitė ir Aida Tumasonytė. Iki šios dienos jau sukaupta 30 paveikslų. Ir jei bus tokia galimybė (t.y.-atsiradus rėmėjui), šių ir būsimų paveikslų pagrindu bei nuotraukomis iš pačių renginių, – išleistume 2009 metų kalendorių ar meninį albumą.

Šiais metais M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas ir toliau tęs pradėtą veiklą Lietuvos paveldo puoselėjimo temomis, – kol kas numatoma 15 renginių bei dar laukiame apsisprendimų iš kelių bendruomenių (seniūnijų), gal ir naujų pasiūlymų. O šalia švietėjiškos-kultūrinės veiklos ketinama imtis ir praktinių darbų organizavimo kartu su partneriais, – vietinėmis bendruomenėmis, respublikinių ar regioninių parkų direkcijomis, švietimo įstaigomis, supratingais ir pilietinę poziciją vertinančiais (ir, beje turinčiais) finansiniais rėmėjais ar tam palankiai nusiteikusiomis savivaldybių administracijomis.

Artimiausias ir pirmasis šių metų renginys, kuriame bus apžvelgti 2007 metų veiklos rezultatai ir pristatytas naujas projektas „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva 2008 “ numatomas jau sausio 25-ąją dieną, 17 valandą M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

Informacijos apie šį renginį dar galima rasti:

http://www.alfa.lt/straipsnis/c56016

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/72874

Ištrauka iš „Valstiečių laikraščio“ 2008 vasario 6 Nr 10 (8720)

Nuotraukos iš renginio: