Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinės

Lietuvos kariuomenės įkūrimo 90-ųjų metinių proga Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčioje skambės partizanų dainos

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, trečius metus vykdančio edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“Lietuvos kariuomenės įkūrimo 90-ųjų metinių proga,

2008 m. lapkričio 23 d., 12.30 val. (po Šv. Mišių, – jų pradžia 11.30 val.)

Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčioje

(Kard. V. Sladkevičiaus g. 9, Merkinės mstl., Varėnos raj.)

folkloro ansamblis „KUPOLĖ“ (vadovas Antanas Bernatonis)

pristato programą „LIETUVOS PARTIZANŲ DAINOS“

Veiks Fondo kaupiama paroda „Aplankyti paveldo objektai“

Renginys ATVIRAS VISIEMS ir NEMOKAMAS

Bažnyčios istorija

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392m., 1496m. atnaujinta. 1442 m. Lietuvos didysis kunigaigštis Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582m. 1607m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1676m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono Mykolo Paco rūpesčiu). 1648m. iš dalies permūrytos ir nutinkuotos parapinės bažnyčios sienos, pastatytas frontonas, iš naujo suskliausti skliautai. 1655m. bažnyčia apgriauta, iki 1674 m. suremontuota. Merkinės parapijai 1744 m. priklausė 66 kaimai abipus Nemuno. 1725-1773 m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; 1 774 m. ji atiteko dominikonams, kurie 1776 m. įsteigė mokyklą (veikė iki 1831 m. kaip apygardėlės mokykla). 1822 m. liepos 16d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). 1832 m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. 1843 m. kunigas Kajetonas Aleknavičius savo lėšomis pastatė kleboniją (su parapijiečiais kalbėjo lietuviškai). 1884 m. pagal M.Strebeikos projektą pastatytas priebažnytis. Konstantinas Jagminas, Merkinėje vikaravęs 1890-1896 m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš Tilžės. Kazimiero Ribikausko, Merkinėje klebonavusio 1911-1934 m., rūpesčiu 1912 m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku S.Česnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. 1912 -1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, kuriam 1913 m. leista įsteigti biblioteką-skaityklą. 1913 m. įkurtas „Ryto“draugijos skyrius. Po Pirmojo pasaulinio karo Merkinėje dirbo kompozitorius Teodoras Brazys ir dr.Juozas Bakšys. Juos iš Vilniaus už lietuvišką veiklą ištrėmė Vilniaus vyskupijos valdytojas prelatas K.Michalkevičius. T.Brazys Merkinės apylinkėse surinko lietuviškų dainų, kunigas daktaras J. Bakšys 1921 m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius. Jis,1924 m. gruodžio 17 d. dviem šūviais piktadarių sužeistas, 1925 m. sausio 7-ąją mirė. Po Antrojo pasaulinio karo Merkinėje klebonavo Zigmas Komaras, Sibiro tremtinys, Kaišiadoryse bolševikų nužudytas dekanas Andrius Juknevičius, nuo 1966 m. – Petras Laskauskas (1903-1988), (palaidotas šventoriuje).

IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS…

Merkinė priklauso ryškiausioms istorinės praeities Lietuvos vietovėms, tuoj po Trakų, Kernavės, Gardino ir Kauno, – vienoje gretoje su legendų išgarsintomis Veliuona, Biržais, Dubingiais, Punia, Lyda. Tai nulėmė objektyvi Merkinės svarba Panemunių pilių gynybos grandinėje prieš Kryžiuočių ordiną ir jos didelio valsčiaus ir dvaro vaidmuo prie svarbiųjų Lietuvos sausumos ir vandens kelių. Kiekvieno keliautojo akį patraukia Nemuno ir Merkio santakoje stūksantis piliakalnis, sugriautos legendinės pilies vieta. Lietuvai XX a. pradžioje atgimstant, daug nusipelnė Merkinės šlovei jos praeitį išaukštinęs kraštietis rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius. Kaip pats rašytojas tvirtino prisiminimuose, jo parašytuose „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“ norėjęs, „kad lietuviai, sužinoję apie karžygišką savo prosenelių gyvenimą, pajustų daugiau savigarbos“. Atgimstančiai po ilgo „letargo miego“ ir svetimųjų paniekos tautai, padavimai gaivinodidingos ir garsios Lietuvos istorijos pojūtį. Tai leido pasijusti valstiečių vaikams ne tik sunkiu darbu pelnančių sau duoną šios žemės vaisių vartotojais, bet ir ilgaamžės jos istorijos teisėtais šeimininkais ir tęsėjais. Akivaizdžiai jų dvasią įrodė Merkinės kaimynų perlojiškių ryžtas sunkiausiu pereinamuoju laikotarpiu kurti savigynai „Perlojos respubliką“, atkaklus okupuotos Dainavos krašto dalies gyventojų priešinimasis J.Pilsudskio ir L.Želigovskio avantiūros primestai jiems lenkų okupacinei administracijai bei ypač atkakli Dzūkijos partizanų kova prieš sovietų okupaciją, baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir beveik dešimtmetį po jo. Vienas ryškiausių kovos akordų tapo dainose įamžintas drąsus partizanų puolimas pačioje Merkinėje įsitvirtinusių sovietinių baudėjų.

Tiek gausios tautosakos užfiksuota, tiek apibendrinančių archeologijos ir istorijos tyrimų (veikale „Merkinės istorijos bruožais“) rodoma tūkstantmečių praeitis, kurios pradžia datuojama vėlyvuoju paleolitu (Xa.pr.Kr. antroji pusė – IXa.pr.Kr. pradžia), pagrindžia, koks įvairus ir ryškus yra Merkinės kultūros paveldas. Jo ryškiausi pavidalai formavosi Viduramžių laikotarpiu, kai, manoma, XIII a., ankstyvuoju valstybės laikotarpiu, Merkinėje buvo įsteigtas gynybinis ir administracinis centras, formuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietvakarinės sienos apsaugos ruožą Nemuno vidurupyje. XIII–XIV a. Merkinės paminklų kompleksui priskirtina: pilis, gyvenvietės papilys, menama kapinyno vieta ir Kukumbalio šventvietė. Nuo 1569 m. miestui buvo suteikta savivalda, pastatyta Rotušė (carų Rusijos metais iš jos griuvėsių perstatyta cerkvė; dabar, – kraštotyros muziejus). Merkinės šlovės laikus byloja išlikę senųjų miesto vartų stulpai. Merkinės Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra tarp pirmųjų Lietuvoje pastatytų; daug kartų degusi, perstatoma ir rekonstruota. Dabartinė mūrinė, iš 1615m. buvo gotikinė, smarkiai rekonstruota 1648m. ir po Maskvos invazijos nusiaubimo remontuota 1674m. baroko stiliaus bruožais, išlaikiusi retų meno bruožų. Paslaptingumu dvelkia ir išlikęs pastatas, kuriame apsistojęs 1648m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, mėgdavęs medžioti aplinkinėse giriose, bet tąsyk pervargęs ir apsirgęs…

Deja, XVII a. antrojoje pusėje miesto augimas sulėtėjo, po patirtų karų ir marų, ypač Maskvos 1655m. invazijos ir XVIII a. pradžios didžiojo maro, Merkinė, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, išgyveno krizę. Todėl vėliau ją nukonkuravo ir administraciniu centru tapo Alytus. Tačiau apylinkių gamtos savitumas, nulemtas sudėtinga sąveika ledynmečio palikto geologiškai jauno paviršiaus su Nemuno bei Merkio upių gilinamais slėniais; tūkstantmetė istorinė praeitis su sūduvių, jotvingių, dainavių genčių sąveikos paribiu; kovų už laisvę tautosakos vaizdiniai; užsikonservavęs šio krašto verslų ir tradicijų pobūdis tapo prielaida jame įkurti Dzūkijos nacionalinį parką bei garbingai čia prisiminti ilgaamžes Lietuvos kariuomenės tradicijas.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, tęsdamas paveldosauginių, edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“, kartu su Lietuvos Nacionaline UNESCO komisija bei Dzūkijos nacionaliniu parku lapkričio 23-ąją, 12.30 val., po Šv. Mišių (jų pradžia 11.30val.), Merkinės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčioje (Varėnos raj.), Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-ųjų metinių proga pristato folkloro ansamblio „Kupolė“ (vad. Antanas Bernatonis) atliekamą programą „Lietuvos partizanų dainos“.

Be to, Merkinės lankytojų centre (Vilniaus g. 2, Merkinė) veiks Fondo kaupiama ir nuolat papildoma grafikos darbų paroda „Aplankyti paveldo objektai“. Tai dienai bus sukaupta jau 40 grafikos darbų.

Kęstutis Labanauskas

Nuotraukos iš renginio