Idėja: atstatyti miesto vartus

Miesto ribą kadaise žymėje prabangūs vartai gali atgimti. Tiksliau – viena jų kolona su spindinčiu raiteliu. Taip vilniečiams ir miesto svečiams tikimasi priminti miesto istoriją.

Vilniaus diena, 2008 12 09

Jūratė Žuolytė

Baltuju Vilniaus Stulpu vizualizacija_160 x 297

Žymės istorinę vietą

Vos prieš šimtą metų senąsias Vilniaus miesto ribas žymėjo prašmatnūs vartai. Pro juos, spėjama, dar XVIII a. riedėjo miestiečių karietos, žygiuodavo kareiviai, atvykdavo miesto svečiai. “Gal net pats Napoleonas pro šiuos vartus įjojo į Vilnių”, – šypsojosi etnologas Libertas Klimka. Dabar čia kertasi Savanorių ir J.Basanavičiaus gatvės, o buvusių vartų – nė ženklo.

Etnologo nuomone, vartai buvo nugriauti, kai miestas išsiplėtė ir vartai tapo per siauri pravažiuoti. “Ko gero, tai įvyko lenkų valdymo metais. O pastatyti jie galėjo būti dar XVIII a., bent jau taip galima spėti iš juos puošusių vyčių”, – spėjo L.Klimka.

Kuria atstatymo planą

Vartų istorija domėjęsis etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L.Klimka keletui žmonių užsiminė, kad būtų smagu šiuos vartus atstatyti – juk Vilniuje tiek mažai istorijos ženklų ir gyvybingų viešųjų erdvių. Šia jo iniciatyva susidomėjo M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas. Suvieniję jėgas jie tikisi kitais metais pradėti įgyvendinti šią idėją.

Tačiau atstatyti vartai nebus tokie pat kaip originalūs – vietoj dviejų kolonų liks tik viena, o antrosios buvimo vieta bus pažymėta specialiu ženklu. “Buvusioje vartų vietoje šiuo metu yra gatvė, todėl kad ir kaip sklinktume vartus, vienas stulpas atsidurtų važiuojamojoje dalyje ir trukdytų eismui. Šiais laikais užtenka ir vieno stulpo, kaip istorinio paminklo, primenančio įvairius įvykius. Čia buvo miesto pradžia, muitinė, tai liudija Šv. Jackaus koplytėlė, veikė Didžiosios Pohuliankos restoranas, šiek tiek aukščiau esantis memorialas primena vietą, kur buvo sušaudytas Simonas Konarskis. Atstatytas vienas Baltųjų Vilniaus stulpų tarsi sujungtų visus šiuos dalykus į visumą”, – aiškino L.Klimka.

Pirmiausia – muliažas

Vilniečius prie naujo statinio planuojama pratinti pamažu. Pirmiausia istorinėje vietoje bus pastatytas Baltųjų Vilniaus stulpų muliažas. “Tai parodys, ar verta vystyti idėją, galvoti apie statybą. Mes tikrai nenorime būti nedidelė grupelė žmonių, kurie žūtbūt nori pasiekti savo. Norime vienyti visuomenę, ugdyti pilietiškumą, tuomet toks statinys turės visiškai kitokią vertę”, – kalbėjo M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas Gintautas Ivinskas.

Visuomenei idėją įvertinus palankiai, atkurtas stulpas būtų natūralaus dydžio – viena kraštinė siektų 1,5 m, o aukštis – beveik 6 m. “Juk tais laikais vyravo masyvūs, tvirti statiniai, ne tokie kaip dabartiniai stiklainiai”, – šypsojosi G.Ivinskas.

Kiek kainuotų pastatyti muliažą ir stulpą tiksliai nežinoma. “Manau, kad muliažas kainuotų vos keletą tūkstančių, kiek ten reikia plytų atvežti. Kol kas tikslių skaičių nežinau, bet manau, kad tikrajam statiniui turėtų užtekti maždaug apie 20 tūkst. Originalūs vartai buvo papuošti bronzinėmis raitelių skulptūromis (tik caro valdymo metais jas pakeitė ereliai). Atkurdami galėtumėme, pavyzdžiui, išlieti jas iš aliuminio ir tuomet pabronzuoti”, – svarstė L.Klimka.