Seminaras – diskusija Gelgaudiškio dvare

Gelgaudiškis – pagal kompleksinę vertę vienuoliktasis Lietuvoje ir vertingiausias Sūduvos (Suvalkijos) regiono parkas, esantis Šakių raj.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus tęsdamas labdaringų renginių ciklą ,,NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“, kartu su Gelgaudiškio bendruomene „Atgaiva“ ir Panemunių regioninio parko direkcija Gelgaudiškio bendruomenės centre „Atgaiva“ (Gelgaudiškio mstl., Šakių raj.), 2008 m. balandžio 18 d., 14 val. rengia „Apskrito stalo“ seminarą – diskusiją

„GELGAUDIŠKIO DVARO BEI PARKO ŠIANDIENA IR ATEITIS“.

Seminare – diskusijoje dalyvaus: Gelgaudiškio bendruomenė „Atgaiva“, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertas Algimantas Gražulis, parkų tyrinėtojas Kęstutis Labanauskas, Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai, Šakių rajono savivaldybės atstovai, Panemunių regioninio parko administracijos atstovai ir visi norintys… 17 val. Gelgaudiškio kultūros centre

Programa „YRA TIKTAI TĖVYNĖ“ (paruošta pagal poeto Justino Marcinkevičiaus eiles). Šią programą atliks: aktorius PETRAS VENSLOVAS, solistė GIEDRĖ JUKNEVIČIŪTĖ – BEINARIENĖ (sopranas), klarnetininkas VALDAS ANDRIUŠKEVIČIUS, pianistė BEATA VINGRAITĖ. Veiks Fondo kaupiama paroda „Lietuvos dvarai“.

Renginys ATVIRAS VISIEMS ir NEMOKAMAS

valstietis

Gelgaudiškio dvaro kompleksas

Gelgaudiškis – pagal kompleksinę vertę vienuoliktasis Lietuvoje ir vertingiausias Sūduvos (Suvalkijos) regiono parkas. Jis gamtovaizdiškai rekonstruotas XIXa. iš senobinio geometriško plano su jungtimi į sengirę ir legendinio Velniakalnio panoramą. Tai dabartinio Šakių rajono vienos iš seniūnijų centro didžiadvaris didingame Nemuno paslėnyje. Jis sudaro didelį pastatų ir unikalaus parko ansamblį, 118,5 ha ploto (toks pateiktas1992.IV.7 Vyriausybės nutarime Nr.256; kitų šaltinių pateikiami plotai sumažinti ir labai svyruoja). Šis ansamblis priklauso prie seniausių Lietuvoje, dar sovietmečiu buvo paskelbtas AtR137 paminklas.

Jau XVa. čia buvo įkurtas Skirsnemunės dvaro palivarkas, vėliau pajamų iš aplinkinių girių sąskaita išaugęs didele valda. Nors jos savininkai ir ribos ne kartą keitėsi, bet dar XIXa., kraštą užgrobus Rusijai, barono Teodoro Koidelio (Keudel) 1797m. iš Čartoryskių nusipirkta Gelgaudiškio valda sudarė 22000 margų žemės. Kraštotyrininkė Kristina Kelpšaitė nurodo tuometinėje Suvalkų gubernijoje tai buvusią didžiausią valdą, kuriai priklausė 43 kaimai. Ir tai jau buvo ne visa senoji valda, nes mažesnę dalį, vadinamąjį Aukštutinį Gelgaudiškį, iš Čartoryskio buvo nupirkęs kitas savininkas Otonas Melkė.

Parkas ryškiai sudėtinio tipo: senosios komplikuotos geometrinės kompozicijos, apėmusios ir dabar apirusią tvenkinių sistemą; bei vėlyvesnės, išplėtotos sengirėje už tvenkinių iki Šilupės klonio. Pastaroji dalis suformuota peizažinė, bet su dominuojančia spinduliškų „takų žvaigžde“, kuri įrengta, pasak senbuvių, medžioklių sumetimais. Iš senojo dvaro laikotarpio parko šlaite į Nemuno slėnį pastebimas retai kur Lietuvoje išlikęs parko plano elementas – pakopomis terasuotas šlaitas dekoratyviems augalams, gėlynams eksponuoti; deja, jis seniai apleistas ir sulaukėjęs savaiminiais želdiniais. Tačiau prieš pusšimtį metų parkotyrininkas A.Tauras čia priskaičiavo 11 bermų, išdėstytų kas 1,5m viena žemiau kitos (tai pavaizduota plane, paskelbtame MLTE-I-543).

Pažymėtini ir didingi laiptai, tarp šlaito ąžuolijos leidęsi nuo rūmų į Nemuno slėnyje esančią parko dalį ir Žemutinį Gelgaudiškį su neogotikine stačiakampio plano, vienabokšte su 3 bokšteliais, apside ir zakristijomis prie jos, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, pastatyta plytų mūro 1866-1868m. vietoje sudegusios medinės.

Neoklasicistiniai dvaro rūmai buvo pastatyti barono Gustavo Koidelio 1842 – 1846m., jam atlikus kapitalinę dvaro ūkio rekonstrukciją. 1844m. ūkio sistemą sudarė įrengti 14 palivarkų: Šakių, Trakų, Kriaučiūniškių ir kt. su kapitaliniais ūkio pastatais. Imta auginti veisliniai žirgai, įsteigta šveicariškų sūrių gamykla ir kt. ūkio naujovės. Naujieji Gelgaudiškio rūmai akcentuoti masyvių kolonų portiku, kurį viršuje puošia akroterijus. Lygiagrečiai buvo rekonstruotas 300 margų parkas, įrengta šeimos koplyčia ir kapinės.

XIXa. vidurio Koidelių (amžiaus pabaigoje nutrūko Koidelių giminės 4 kartų valdymas Gelgaudiškyje, Rusijos valdžiai 1887m. uždraudus svetimtaučiams valstybės pakraščiuose turėti dvarų, todėl Gelgaudiškį pardavus ir išvykus į Drezdeną) ir XXa. pradžioje įsigijusio dvarą M.Komaro rekonstrukcijų metu parkas buvo pertvarkytas ir gamtovaizdiškai išplėtotas bei praturtintas dendrofloristiškai [17savaiminių + 17 (LP2004,158 teigia 27, išvardinami sidabriniai klevai, paprastieji ir plikieji (bene rausvažiedžiai?-K.L) kaštonai, juodosios ir Veimuto pušys, baltažiedės robinijos, amerikinė liepa) svetimžemių taksonų nurodyti G.Isoko (LGP-253)] su unikalia buvusia 4 eilių (dabar apretėjusia) sidabrinių klevų alėja (nemaža jų pasiekę per 1m skersmens), didinga ąžuolija iki 1,5m skersmens (stambiausias jų dunkso ties rūmų Šiaurės Rytų kampu), kuri vešlumu pranoksta garsųjį Kauno Ąžuolyną. 1974m. PRI atlikti L.Čibiro ir K.Labanausko želdinių tyrimai parko dalyje inventorino per 2000 medžių, iš kurių per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią sidabrinių klevų alėją, unikalius medžių lizdus bei bukų savaiminukus parke. Ypač savita ir lizdais išugdytų ąžuolų alėja. Parko paribiu su sengire tekančios Šilupės klonyje dunkso viena stambiausių Lietuvos paprastųjų eglių, siekianti 42m aukštį ir apie 1 m skersmens. Retėja amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja. Pažymėtinos dar tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji pušis ir kt. Deja, sumenkusi vaizdiškai parką turtinusi sudėtinga tvenkinių sistema, išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams. Smunkantį Gelgaudiškio dvarą, nualintą Pirmojo Pasaulinio Karo vokiečių okupacijos bei spaudžiant artėjančiai dvarų žemėvaldą suvaržiusiai Lietuvos žemės reformai, Komaras pardavė Lietuvos Moterų draugijai, įkurdinusiai čia vienuolių šaričių vedamą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių). Ji čia veikė iki 1941m. Antrojo Pasaulinio Karo metais dvare buvo įsikūręs štabas, vėliau karo ligoninė. Sovietmečiu įkurdinti vaikų namai,1966m. pakeisti pagalbine internatine mokykla.

Visų tų įvykių ir permainų nuskurdintą buvusį turtingą ir dekoruotą rūmų interjerą galutinai suniokojo 1979m. rūmus ištikęs gaisras.

Parkas pasižymi daugiasluoksne kultūrine verte, bet sovietmečiu rengtų tvarkymo projektų [PRI atlikti: istoriniai tyrimai (A.Kazlauskas, 1970 m. F5/443; S.Samuolienė, 1980 m. F5/2216), želdinių tyrimai (L.Čibiras, K.Labanauskas, 1974m.), genplanas (J.Stepanavičienė, 1974 m. F2/380-01-6), rūmų pritaikymas pagalb. mokyklai (V.Mačiulytė, 1982 m. F2/380-8)] neįvykdyta. Todėl Kazio Kazakevičiaus straipsnyje „Dauguma Suvalkijos dvarų neturi šeimininkų“ („Lietuvos žinios“, 2003-05-06) apgailestaujama, kad „rūmų būklė kasmet vis blogėja“, o ir visos „Gelgaudiškio dvaro sodybos ateitis pastaraisiais metais tapo labai neaiški“. Didingą dvaro ansamblį ir iki pat Nemuno besidriekiantį vieną stambiausių Lietuvoje parkų Marijampolės apskrities administracija linkusi suskaidyti, dalimis perduodama Valstybės turto fondui. Kol kas tai nedaroma tik todėl, kad nėra visos sodybos detaliojo plano. KVAD Marijampolės teritorinio padalinio vadovas Algis Milius straipsnyje susirūpinęs, kad pažeidus vientisumą, bus sumenkinta ansamblio kultūrinė vertė: rūmai gali likti be iškilmingo ovalinio privažiavimo, kitiems savininkams atitektų centrinė sidabrinių klevų alėja, neaišku, kas turėtų pasirūpinti prie rūmų esančiais unikaliais rūsiais. Vienintele išeitimi A.Milius įžvelgia surasti turtingą investuotoją, kuris pajėgtų įsigyti šį puošniausią visoje Suvalkijoje ansamblį, puikiai tinkantį rekreacijai ir turizmui. Tai susišauktų ir su daugelio diskutuojančių linkstamu pamiršti faktu, kad 1992.IV.7 LRV nutarimu Nr.256 Gelgaudiškio parkas įtrauktas į neprivatizuotinų dvarų sodybų sąrašą Tiesa, atkūrus Nepriklausomybę, bendradarbiaujant įsteigto Panemunių regioninio parko (PRP) ir Danijos kompanijos „Hedeselskabet“1999 m. projektu įrengtas parko pažintinis takas turistams su tilteliais, laiptais, mažosios architektūros formomis, lauko baldais, dekoru, kurie įrengti naudojant tradicinę medžio darbų metodiką. Girininkijos tvarkyti ir šviesinti maršruto patakių medynai. Tačiau istorinių pastatų ir tinkamos parko įrangos restauravimo ir panaudojimo spręsti PRP neturi galios. KVAD Marijampolės Teritorinio Padalinio 2004-05-25 informacija pratęsia šių keblių, neretai grėsmingų parkams problemų svarstymą, kartu pažymėdama teigiamą parko būklei ir pripažinimui PRP įrengto pažintinio tako Gelgaudiškio parke reikšmę. Takas atveda į senuosius dvaro rūmus, pagrindines alėjas, mitologines vietas, baronų Koidelių kapines, takų „žvaigždę“. Pažintiniame take įrengtos poilsiavietės su miško baldais, liepteliai ir tilteliai per griovas, mediniai laiptai prie aukščiausios Sūduvos eglės, medinės skulptūros, dekoras, rodyklės turistams, informaciniai stendai ir t.t. Prakirstos regyklos vaizdams į Nemuno slėnį ir kt. kraštovaizdžio elementus. Anksčiau tik gelgaudiškiečiams prieinamos parko vertybės plačiai išpopuliarėjo. Gelgaudiškio parkas įtrauktas ir į turistinį dviračių tako maršrutą kairiuoju Nemuno krantu. PRP rengia ir vandens turizmo maršrutą Nemunu, taip pat įtraukdamas Gelgaudiškio parką. Marijampolės Teritorinis Padalinys baigia ataskaitą, jog visa tai leidžia tikėtis, „kad šis vienas iš seniausių ir vertingiausių parkų bus integruotas į visuomenės gyvenimą, pagerins žmonių gyvenimo ir aplinkos kokybę, bus išsaugotas ateities kartoms kaip neatskiriama Lietuvos istorinio kraštovaizdžio, kultūros ir gamtos paveldo dalis“. To tikisi ir LP 2004,156 –159; tekste aptariama parko gaivinimo problematika ir pateiktos 7 nuotraukos, iliustruojančios parko vaizdus ir augalijos įdomybes.

Ansamblis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių Registrą kaip G251K11 objektas nuo 2001-03-20 architektūros, istorijos, urbanistikos, kraštovaizdžio vertėmis su rūmais ir 9 ūkio statiniais, deformuotos tvenkinių sistemos fragmentais; rūmai apleisti po vandalizmo ir 1979 m. gaisro Gelgaudiškis taip pat įtrauktas į dvarų programą.

Parkų tyrinėtojas Kęstutis Labanauskas

Daugiau apie šį renginį:

http://www.valstietis.lt/ezwebin/print/?node=7200

Nuotraukos iš renginio