Biografija

mkciurlionis

Ciurlionio tevai1875 m. rugsėjo 22 d. (pagal seną kalendorių – rugsėjo 10 d.) Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė Varėnoje, parapijos vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės – Čiurlionienės šeimoje.

Apie 1876–1877 m. šeima gyveno Ratnyčioje.

Apie 1877–1878 m. šeima persikėlė gyventi į Druskininkus (čia 1878 m. gimė duktė Marija, o iki 1898 m. – dar devyni vaikai, du mirė maži).

1885 m. baigė Druskininkų liaudies mokyklą.

1889–1893 m. gyveno Plungėje, kunigaikščio M. Oginskio dvare, tarnavo, giedojo chore, orkestro mokykloje mokėsi groti įvairiais instrumentais. Pirmieji kūrybos bandymai (pradėjo komponuoti, laisvalaikiu piešė). Nuo 1892 m., kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Kartu su orkestru koncertuodavo Palangoje, Rygoje, Rietave.

1894–1899 m.

Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute, kur 1899 m. birželio mėnesį įgijo kompozicijos specialybės diplomą. Įstojęs į fortepijono klasę, pradėjo mokytis žemesnėje prof. T. Brzezickio klasėje, 1895 m. perkeltas į viduriniąją Antonio Sygietińskio klasę. Kompozicijos mokėsi pas Zygmuntą Noskowskį.

Konstantinas dažnai lankėsi geriausio studijų draugo Eugeniuszo Morawskio namuose, kur susipažino ir pamilo jo seserį Mariją. Draugystei nebuvo lemta baigtis vedybomis, nes merginos tėvas paskubėjo dukterį ištekinti per prievartą.

Institute M. K. Čiurlionis taip pat studijavo teoriją ir istoriją, harmoniją, lankė choro klasę, mokėsi gamtos mokslų, astronomijos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos. Jo mėgti autoriai – A. Mickiewiczius, J. Slowackis, B. Prusas, F. Dostojevskis, F. Nietzsche, L.Tolstojus ir kt.

Varšuvoje Čiurlionis sukūrė kanonų, fugų, preliudų, variacijų ciklų fortepijonui, styginių kvartetui. Baigiamasis darbas institute – kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“.

1899 m. vasara

Praleido Druskininkuose. Mokė jaunesniuosius brolius ir seseris muzikos, piešė.

1899 m. ruduo–1901 m. pavasaris

Gyveno Varšuvoje, versdamasis privačiomis pamokomis, kad išlaikytų save ir brolį Povilą, kuris įstojo į muzikos institutą. Atsisakė pasiūlymo tapti Liublino muzikos draugijos choro orkestro vadovu.

1900 m.

Galbūt apsilankė Plungėje, sukūrė Polonezą pučiamųjų orkestrui. Varšuvos leidinyje „Meloman“ (Nr. VIII) pasirodė pirmoji jo kūrinio – Noktiurno fis-moll – publikacija.

1900 m. spalis–1901 m. balandis

Sukūrė simfoninę poemą „Miške“, dedikuotą draugui E. Morawskiui. Su šiuo kūriniu dalyvavo Varšuvoje grafo M. Zamoiskio paskelbtame konkurse ir pelnė specialų žiuri pagyrimą.

1900 – 1902 m.

Mėgėjiškos tapybos laikotarpis (galbūt nuo anksčiau).

1900 – 1907 m.

Sporadiška literatūrinė kūryba (lenkų k., be publikacijų).

1901–1902 m.

Mikalojus_Konstantinas_Ciurlionis_foto1901 m. vasarą lankėsi Plungėje, Palangoje, Druskininkuose, kur sukūrė pluoštą vertingų preliudų.

Studijavo Leipcigo konservatorijoje, prof. C. Reineckes kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse. Laisvu klausytoju įsirašė į universiteto estetikos, istorijos ir psichologijos paskaitas. Gevandhauze ir Leipcigo teatre klausydavosi mėgstamų G. F. Hendelio, P. Čaikovskio, R. Wagnerio, F. Liszto kūrinių. Savarankiškai studijavo H. Berliozo, R. Strausso instrumentuotes C. F. Peterso leidyklos bibliotekoje.

Sukūrė simfoninę uvertiūrą „Kęstutis“, keturių dalių Styginių kvartetą, kanonų, fugų, tarp jų „Sanctus“ ir „Kyrie“ mišriam chorui, įvairių kūrinių eskizų (simfonijos d-moll pirmoji dalis, neorkestruota). Atostogų metu piešė.

1902 m. liepos 14 d.

Gavo Leipcigo konservatorijos pedagoginį baigimo pažymėjimą.

1902 m. ruduo–1904 m. pavasaris

Mokėsi Varšuvoje, J. Kauziko piešimo mokykloje. Galbūt kiek lankė ir K. Kšižanovsio privačią tapybos studiją. Versdamasis privačiomis pamokomis, išlaikydavo tai tris, tai du brolius, kurie čia tęsė studijas.

1903 m. rudenį nutapė septynių paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“. Pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“. Kad galėtų nevaržomai atsidėti dailės studijoms, atsisakė E. Mlynarskio pasiūlymo dėstyti Varšuvos muzikos institute.

1904 m. pavasaris–vasara

M. K. Čiurlionis pradėjo mokytis Varšuvos dailės mokykloje, kuriai vadovavo lietuvių kilmės dailininkas Kazimieras Stabrauskas. Piešimą dėstė K. Tichy ir K. Krzyżanowskis, skulptūrą – K. Dunikowskis, tapybą – F. Ruszczycas. Studijų metais sukūrė viršelius knygoms „Troba už kaimo“, „Rudenį“, „Mintis“, „Bokštai“, nutapė paveikslus „Varpas“, „Sala“, „Šventykla“.

Tuo pačiu metu vadovavo mokyklos chorui.

Su vitražų projektais, 6 paveikslų ciklu „Audra“ ir knygų viršelių projektais (iš viso 19 darbų) M. K. Čiurlionis dalyvavo uždaroje mokyklos parodoje.

Vasarą išvyko į mokyklos organizuotą plenerą Arkadijoje, netoli Lovičiaus miestelio (Lenkija).

1904 m. ruduo–žiema

Sukūrė variacijų ciklus fortepijonui „Sefaa Esec“, „Besacas“ ir kitus novatoriškus kūrinius fortepijonui.

1905 m. pavasaris

Mokykloje buvo surengta M. K. Čiurlionio darbų paroda. Joje parodytas 10 paveikslų ciklas „Fantazijos“. Kitus 1904–1905 m. nutapytus darbus (iš viso 64) mini 1905 m. balandžio mėnesio laiške Povilui. Tarp jų – 5 paveikslų ciklas „Tvanas“, triptikas „Rex“, „Miško ošimas“, „Žinia“ ir kiti.

1905 m. birželis

Dalyvavo pirmojoje metinėje Varšuvos dailės mokyklos parodoje, kur eksponavo ciklą „Audra“ ir kt.

1905 m. vasara

Atostogas M. K. Čiurlionis praleido su Wolmanų šeima prie Juodosios jūros – Anapoje. Keliavo po Kaukazą, tapė, fotografavo.

1905 m. ruduo

Su broliu Stasiu gyveno Varšuvoje. Toliau tęsė studijas Dailės mokykloje, pragyvendamas iš privačių pamokų. Pradėjo vadovauti Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.

1905 m. pabaiga

Buvo išvykęs į dailininkų kūrybos namus Ribiniškėse (Latvijoje), įsteigtuose meno mecenatės E. Kerbedienės. Šv. Kalėdas praleido Druskininkuose.

1906 m. pradžia

Gyveno Druskininkuose, harmonizavo lietuvių liaudies dainas, pradėjo rengti rinkinį „Vieversėlis“. Laiške Povilui rašė, kad yra nusprendęs „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Tuo metu kilo sumanymas kurti lietuvišką operą.

1906 m. gegužė

Dalyvavo Varšuvos dailės mokyklos studentų darbų parodoje Sankt Peterburge, kur eksponuoti ciklai „Pasaulio sutvėrimas“, „Para“, „Audra“, diptikas „Rex“ (neišlikęs) ir kt. Meno kritikai spaudoje atkreipė dėmesį į jo išskirtinę tapybą.

1906 m. birželis

„Vilniaus žiniose“ (Nr. 123) pasirodė pirmas straipsnis apie M. K. Čiurlionį.

1906 m. vasara – ruduo

Dalyvavo mokyklos organizuotame plenere Istebnoje (Austrijos valdoma Priekarpatė).

Tais pačiais metais vasarojo Krynicoje su Volmanų šeima. Šiuo metu parašyti literatūriniai „Laiškai Devdorakėliui“ (lenkų k.).

B. Wolman remiamas, M. K. Čiurlionis keliavo po Europą – aplankė Prahą, Drezdeną, Niurnbergą, Miuncheną, Vieną. Muziejuose žavėjosi Van Dycko, Rembrandto, Bocklino darbais. Pats tuo metu kūrė eskizus „Zodiako“ ciklui. Gavo kvietimą dalyvauti Pirmojoje lietuvių dailės parodoje.

1906 m. pabaiga–1907 m. pradžia

Nustojo lankyti Dailės mokyklą. Nusiuntė savo darbus į Pirmąją lietuvių dailininkų parodą Vilniuje ir pats padėjo ją rengti. Šioje parodoje eksponuoti ciklai „Pasaulio sutvėrimas“, „Audra“, triptikas „Rex“, aštuoni fluorofortai (iš viso 33 darbai).

1907 m.

Baigė instrumentuoti simfoninę poemą „Jūra“ ir pradėjo naują simfoninę poemą „Pasaulio sutvėrimas“.

Nuo Naujųjų metų iki vasaros nutapė 50 paveikslų.

Rudenį persikėlė gyventi į Vilnių, dalyvavo steigiamajame Lietuvių dailės draugijos susirinkime ir vienbalsiai buvo išrinktas į jos valdybą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ generalinėje repeticijoje susipažino su rašytoja Sofija Kymantaite. Tapybinis šių metų derlius – pirmosios sonatos – „Saulės“ ir „Pavasario“, triptikai „Raigardas“, „Mano kelias“, „Karalaičio kelionė“, „Vasara“, 8 paveikslų ciklas „Žiema“, „Zodiako“ ciklas, paveikslas „Miškas“ ir kiti.

1908 m. iki vasaros

Apsigyveno Vilniuje, vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui. Koncertuodavo su choru ir kaip pianistas. Padedamas S. Kymantaitės, P. Rimšos ir dar kelių entuziastų, M. K. Čiurlionis rengė Antrąją lietuvių dailės parodą Vilniuje ir Kaune, sukūrė jos katalogo viršelį, afišą. Pats parodoje eksponavo daugiau kaip 60 naujausių savo darbų.

Įsijungė į „Viltyje“ spausdinamas diskusijas dėl „Tautos rūmų“ (bibliotekos, muziejaus, koncertų salės) kūrimo, agituodamas rinkti jiems lėšas, pats žadėdamas atiduoti visus savo kūrinius. Jo iniciatyva įsteigta Lietuvių dailės draugijos Muzikos sekcija ir skelbiamas pirmasis lietuvių kompozitorių kūrybos konkursas.

Gegužės 30 d. Vilniuje diriguojant autoriui pirmą kartą atlikta M. K. Čiurlionio kantata „De Profundis“.

1908 m. birželis

Viešėdamas Druskininkuose nutapė „Žalčio“ ir „Vasaros“ sonatas, diptiką „Preliudas. Fuga“.

1908 m. liepa

Ciurlionis ir SofijaSu sužadėtine Sofija Kymantaite praleido Palangoje. Nutapė penktąją – „Jūros“ – sonatą, diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“. Dviese planavo kurti operą „Jūratė“.

1908 m. rugpjūtis–rugsėjis

Sužadėtiniai lankėsi pas Sofijos dėdę dekaną Vincą Jarulaitį Plungėje, jos tėvus Kuliuose ir Karklėnuose, vėliau abu važiavo į Druskininkus. Čia nutapyta šeštoji – „Žvaigždžių“ – sonata.

Rugsėjo 28 d. Pirmajame visuotiniame Lietuvių dailės draugijos susirinkime išrenkamas garbės nariu, perrenkamas į valdybą.

Rugpjūčio pabaigoje, vilniečio dailininko Levo Antokolskio patartas, M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt Peterburgą, tikėdamasis susirasti pastovesnį pragyvenimo šaltinį, dalyvauti parodose. Pirmoji kelionė nebuvo sėkminga.

1908 m. spalis–gruodis

Spalio viduryje M. K. Čiurlionis išvyko į Sankt Peterburgą antrą kartą, pasiėmęs dalį paveikslų ir žadėdamas ten pagyventi. Sankt Peterburge jis apsilankė Lietuvių draugijoje ir pas dailininką M. Dobužinskį, kuris supažindino jį su rusų dailininkais. Šie iškart priėmė menininką į Rusų dailininkų sąjungą. Pragyvenimui M. K. Čiurlionis vėl ieškojo privačių pamokų. Čia jam padėjo Sankt Peterburge gyvenantys lietuviai: Alfonsas Moravskis, Juozas Tallat-Kelpša, Juozas Zikaras, Stasys Bytautas.

Lietuvių draugijoje kartą per savaitę vykdavo vakarai, susitikimai, kuriuose savo kūrinius skambino ir M. K. Čiurlionis. Čia jam kilo mintis prie Lietuvių dailės draugijos įsteigti muzikos sekciją, kuri rūpintųsi Lietuvos kompozitoriais ir muzikantais, organizuotų konkursus ir koncertus, įsteigtų muzikos kūrinių biblioteką. Idėja buvo palaikyta draugijos valdyboje. M. K. Čiurlionis nepamiršo ir „Vilniaus kanklių“ choro, kuriam siųsdavo harmonizuotas liaudies dainas.

Varšuvoje išleistas harmonizuotų liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“.

Pagal Sofijos atsiųstą libretą M. K. Čiurlionis rašė muziką operai „Jūratė“, tapė jos dekoracijų bei uždangos eskizus.

Gruodžio pabaigoje išvyko pas sužadėtinę.

1909 m. sausio 1 d. (pagal naująjį kalendorių – sausio 14 d.)

Šateikiuose, mažame miestelyje netoli Plungės, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis susituokė su Sofija Kymantaite. Po jungtuvių abu išvyko į Sankt Peterburgą.

1909 m. sausis–kovas

M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti Sankt Peterburge „Salono“ parodoje, Vilniaus dailininkų draugijos pirmojoje pavasario parodoje, šeštoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje parodyti trys darbai, tarp jų Sankt Peterburge nutapytas „Rex“. Keli darbai nusiųsti į Krokuvoje vykusią Tryliktąją Meno bičiulių draugijos „Sztuka“ parodą.

Jo fortepijoniniai kūriniai buvo atliekami Sankt Peterburge „Šiuolaikinės muzikos vakarų“ koncerte – 1909 m. sausio 28 d. (pagal naująjį kalendorių – vasario 10 d.). Vasario mėnesį jo kūriniai skambėjo „Salono“ parodoje suorganizuotame koncerte, kartu su A. Skriabino, N. Metnerio, I. Stravinskio, S. Rachmaninovo muzika.

Kovo pabaigoje abu Čiurlioniai grįžo į Lietuvą.

1909 m. balandis–birželis

Čiurlioniai gyveno Druskininkuose. Iš ten važiuodavo į Vilnių ir rengė bei dalyvavo Trečiojoje lietuvių dailės parodoje. M. K. Čiurlionis sukūrė jos plakatą ir katalogo viršelį. Pats dailininkas parodoje eksponavo daugiau kaip 30 darbų – „Žalčio“, „Jūros“ ir „Žvaigždžių“ sonatas, „Karalių pasaką“, triptiką „Fantazija“ ir kt. Jo darbai eksponuoti ir Varšuvos Dailės mokyklos penkmečio parodoje.

Birželio mėnesį abu su Sofija tapė „Rūtos“ draugijos salės scenos uždangą, kaip pianistas koncertuodavo draugijos koncertuose.

1909 m. liepa–spalis

Abu su Sofija gyveno Plungėje. Šios vasaros derlius – apie 20 paveikslų. Tai „Aukuras“, „Angelėliai (Rojus)“, „Lietuviškos kapinės“, daugybė eskizų albumėliuose, vinjetės liaudies dainoms. Kartu su žmona rašė kritinių apybraižų knygą „Lietuvoje“ (1910 m. išleista Vilniuje). M. K. Čiurlionis parengė jos viršelį ir keliolika inicialų (pastarieji nepanaudoti).

Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime M. K. Čiurlionis išrinktas šios draugijos Dainų bei jų gaidų rinkimo komisijos nariu.

1909 m. lapkritis – gruodis

Pasiėmęs paveikslus, nutapytus per ankstesnį laikotarpį, M. K. Čiurlionis vėl išvyko į Sankt Peterburgą. Čia gavo pasiūlymą vadovauti Sankt Peterburgo Lietuvių draugijos chorui. Kartu su K. Būga, A. Voldemaru, Č. Sasnausku, J. Tallat-Kelpša rengė lietuvišką muzikinės terminologijos žodynėlį „Mūsų muzikos terminologija“. Lietuvių dailės draugijos susirinkime perrenkamas valdybos nariu.

Gruodžio pabaigoje įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužė M. K. Čiurlionio sveikatą. Neuropatologas ir psichiatras V. Bechterevas konstatavo didelį pervargimą.

1910 m. sausis

Profesoriui patarus, žmona su sergančiu vyru grįžo į Druskininkus.

M. K. Čiurlionio darbai eksponuoti Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Maskvoje. Tai „Nojaus arka“, „Angelėliai (Rojus)“, „Baladė (Juodoji saulė)“.

1910 m. vasario pabaiga – kovas

M. K. Čiurlionis buvo paguldytas į Pustelnike (netoli Varšuvos) esančią Raudonojo dvaro sanatoriją. Jo darbai eksponuoti Septintojoje rusų dailininkų sąjungos parodoje Sankt Peterburge. Devyni paveikslai – Ketvirtojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje.

1910 m. balandis – gegužė

Dvidešimt aštuoni menininko darbai eksponuoti Lietuvių dailės parodoje Rygoje, keletas – Rusų dailininkų sąjungos parodoje Kijeve.

Ciurlionio_zmona_su_dukra1910 m. gegužės 30 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio 12 d.)

Gimė duktė Danutė.

1910 m. vasara

Septyni darbai eksponuoti Rusų dailininkų parodoje Paryžiuje. Vilniuje išleista S. Čiurlionienės knyga „Lietuvoje“.

Menininko sveikata gerėjo, jam buvo leista šiek tiek tapyti, groti.

1910 m. ruduo

Pavėluotai buvo gautas kvietimas dalyvauti „Naujojo dailininkų susivienijimo“ parodoje Miunchene. M. K. Čiurlionis išrinktas naujai įsikūrusios Peterburgo „Meno pasaulio“ („Mir iskusstva“) draugijos nariu.

1910 m. lapkričio 5 d.

M. K. Čiurlionis išsiuntė atvirlaiškį žmonai, kuriame sveikino, tikėdamasis greitai pasimatyti.

1911 m. sausis–kovas

M. K. Čiurlionio paveikslai eksponuoti „Meno pasaulio“ draugijos parodose Sankt Peterburge ir Maskvoje, keturi darbai – Dailės parodoje Minske. Penktojoje lietuvių dailės parodoje eksponuoti dvidešimt aštuoni dailininko darbai.

Sveikata vis gerėjo, bet kovo pabaigoje pasivaikščiojimo metu M. K. Čiurlionis peršalo ir susirgo plaučių uždegimu.

1911 m. kovo 28 d. (pagal naująjį kalendorių – balandžio 10 d.)

M. K. Čiurlionis mirė Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidotas balandžio 13 d. (pagal naująjį kalendorių) Vilniuje, Rasų kapinėse.

Parengta pagal Nijolę Adomavičienę ir Vytautą Landsbergį