Aštriosios Kirsnos dvaras (Lazdijų raj.)

„Bent kartą liaukimės bambėję – nusišypsokime“, – sako muzikantai, kviesdami žmones susiburti draugėn ten, kur kadaise žemę mynė didūs ir garbūs žmonės

Retro muzikos garsai Aštriosios Kirsnos dvare

2007-09-05

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, gyvuojantis jau antrus metus, vėl lankosi Alytaus apskrityje, šį kartą – Aštriosios Kirsnos dvare, esančiame Aštriosios Kirsnos kaime, Būdviečio seniūnijoje, Lazdijų rajone. Lyginant su kitomis XIX a. II p. Lietuvos dvarų sodybomis, Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria originalia reprezentacinės ir ūkinės – gamybinės dalių kompozicija, kurią rugsėjo 8 d. paįvairins pramoginės retro muzikos garsai bei papuoš Fondo kaupiamos parodos „Lietuvos dvarai“ originalūs paveikslai su autentiškais dvarų vaizdais.

Jotvingių kilmės vardas

Kaip ir dauguma dvarų – Aštriosios Kirsnos dvaro pavadinimas sutampa su kaimelio pavadinimu, kuriame jis yra, o pačios Aštriosios Kirsnos vietovardis kilęs nuo Kirsnos upelio pavadinimo ir Aštros raisto prie Kirsnos upelio. Tad ne tik kaimelis, jame stovintis seną istoriją menantis Aštriosios Kirsnos dvaras, tačiau ir pati Kirsnos upė savy slepia seną ir įdomią istoriją.

Manoma, kad Kirsnos vietovardis, kuris rašytiniuose šaltiniuose (Kryžiuočių kronikose) minimas jau XIII a., kai kryžiuočiai siaubė šį kraštą, – jotvingių kilmės, o ir pati upė kadaise buvusi riba tarp lietuvių ir jotvingių, kuriuos kryžiuočiai stūmė iš jų žemių į lietuvių žemes. Tad neveltui palei upę įsikūręs ne vienas kaimelis, turintis Kirsnos pavadinimą.

Viename iš tokių kaimelių – Aštriojoje Kirsnoje – stovi Aštriosios Kirsnos dvaras, žinomas jau nuo 1576 m. Dvarą valdė daugybė kilmingų ir istorijai gerai žinomų didikų – Masalskiai, Sapiegos, Lukoševičiai, Karingos, Gavronskiai, carinės Rusijos laikais – rusų armijos dimisijos karininkas K. Jastžembskis. Dabar dvaras priklauso privatiems asmenims: Nagliui Narauskui ir Nerijui Narauskui. Šį kultūrinį ir istorinį paminklą ateityje planuojama restauruoti, išsaugant esamas vertybes, pritaikant dvarą turizmo, žirginio sporto, konferencijų veiklai.

Istorija

Dvaro istorija mena dar LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikus, kai šis Aštros raistą su dvaru prie Kirsnos upelio paskyrė dvariškiui Bogdanui Bielkui. Bielkas, savo ruožtu, dvarą perleido Benešui Mlinskiui. 1592 m. karalius Zigmundas III padovanojo Aštriosios Kirsnos dvarą Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūnui Povilui Sapiegai, tačiau dvarininkas, spaudžiamas nuolatinio finansinio nepritekliaus, dvarą pardavė Romanui Praževskiui. Dvaras ėjo iš rankų į rankas, kol 1755 m. atiteko Včicesiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui Juozapui Tadui Karengai. Jis atliko svarbų ir daug žinių istorijai palikusį darbą: jo reikalavimu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės. Po J. T. Karengos mirties dvarą pasidalijo keturi jo sūnūs, taip nuo 1910 m. dvare šeimininkavo Krinskis, o 1912 m. dvaras atiteko Balinskiui.

Deja, bet kaip ir daugelis dvarų, Aštriosios Kirsnos dvaras neišvengė žemės reformos, nacionalizavimo bei mokomosios įstaigos likimo. 1922 m. Aštrioji Kirsna buvo išparceliuota, tuometiniam savininkui palikta tik 150 ha žemės, o kultūriniam ūkiui išnuomota 170 ha žemės. 1927 m. dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 m. XIX a. II pusės neoklasicistiniuose dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija. Kaip ir minėta, šiuo metu dvaras priklauso privatiems asmenims.

Architektūrinis dvaro sodybos ansamblis

Aštriosios Kirsnos dvaras – vienas didžiausių ne tik Dzūkijoje, tačiau visoje Lietuvoje. Dvaro ansamblį sudaro 19 statinių – rūmai, dvi oficinos, keturi ūkiniai pastatai, kalvė, malūnas, klojimas, lentpjūvė, sandėliai, sodininko namelis. Dviaukščiai Aštriosios Kirsnos dvaro rūmai priklauso XIX a. II pusės neoklasicistiniam stiliui. Langai ir durys ornamentuoti, fasade yra keturių plonų kolonų portikas, virš jo – trikampis frontonas. Šalia rūmų žydėjo gėlynai, parke teliuškavo penki tvenkiniai, kuriuose buvo auginami karpiai. Tvenkinių sistemą maitino užtvenktas Kirsnos upelis.

Dvarą, pastatytą ant banguoto reljefo, supa parkas, kurį pagyvina dirbtinės kalvelės, kad geriau matytųsi aplinka, sudėtinga tvenkinių, kurių kadaise buvo apie 20, sistema. Parke buvo iškasti keli grioviai – kanalai, jungiantys visus tvenkinius. Visa parko teritorija sudaro netaisyklingo laužyto daugiakampio formą, kuri iš paukščio skrydžio atrodo lyg sudarytą iš dviejų atskirų daugiakampių.

Šiuo metu dvaro sodyboje vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai. Buvusiose dviejose oficinose ir spirito varykloje įrengti gyvenamieji namai. Džiugu, kad išlikę tvartai, sandėliai, kalvė, kluonas, grūdų sandėlys ir lentpjūvė naudojami pagal paskirtį.

„Bent kartą liaukimės bambėję“

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, keliaudamas po Lietuvos dvarus, skleisdamas muziką, pasakodamas apie kultūrinį ir dažnai pamirštą Lietuvos paveldą, veždamas parodas ir belsdamasis į mažų bendruomenių duris, rugsėjo 8 d. atvyksta ir į šį vieną didžiausių dvarų Lietuvoje, atsiveždamas tango, fokstrotų, valsų, neapolietiškų dainų iš A. Šabaniausko repertuaro, miuziklų bei populiarios lietuvių kompozitorių kūrybos.

18.00 val. Aštriosios Kirsnos dvare Fondas rengia pramoginės retro muzikos koncertą „…nuo Antano Šabaniausko iki mūsų dienų“. Solistai – Gintarė Skerytė (sopranas), Arūnas Dingelis (tenoras), Dainius Puišys (baritonas) bei Instrumentinis trio, kuriame groja muzikantai Povilas Jaraminas (fortepijonas), Jaroslavas Cechanovičius (gitara) ir Zigmas Žukas (kontrabosas) dvaro praeitį prikels linksma retro muzika. „Bent kartą liaukimės bambėję – nusišypsokime“, sako muzikantai, kviesdami žmones susiburti draugėn ten, kur kadaise žemę mynė didūs ir garbūs žmonės.

Jolita Žalgirytė

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-09-05-retro-muzikos-garsai-astriosios-kirsnos-dvare/9893

http://lt.lazdijuzvaigzde.lt/content/view/21/114/

Nuotraukos iš renginio: