Alantos (Naujasodžio) dvare

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, trečius metus vykdančio edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“,

kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija

2008 m. spalio 24 d., 17.00 val.

Alantos (Naujasodžio) dvare (Alantos mstl., Molėtų r.)

pristato folkloro ansamblio „KUPOLĖ“ (vadovas Antanas Bernatonis)

atliekamą programą „LIETUVOS PARTIZANŲ DAINOS“

Fondo kaupiamą parodą „Aplankyti paveldo objektai“ pristatys parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas

Renginys ATVIRAS VISIEMS ir NEMOKAMAS

ALANTOS DVARAS

Šis dvaras yra Molėtų r. Alantos miestelio, seniūnijos centro sendvaris, vadintas po žemės reformos Naujasodis. Jis priklauso seniausių iš pilių kilusių Lietuvos dvarų kategorijai ir yra paveldėjęs pilių legendas, siejamas dar su Astikų gimine. Teigiama (1938m. “Vadovas po Lietuvą”, psl.184), kad senoji pilies vieta esanti tarp Antaliežės ir Pakryžės viensėdžių, Aluntėlės kalnely.

Alanta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio, valdžiusio šalį po brolio Vytauto Didžiojo, 1436 m. padovanota Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila, kuris taip pat pretendavo šalį valdyti. Tačiau 1581m. dvaras iš Astikų giminės buvo atimtas, nukirsdinus Grigą Astiką už išdavystę Maskvos carui Jonui Žiauriajam, ir valdovo Stepono Batoro padovanotas pasižymėjusiam Polocko mūšyje jo tautiečiui karvedžiui Gasparui Bekešui. Nuo 1598 m. dvaras atiteko Radviloms ir vėliau Pomarnackiams ( kituose šaltiniuose, rašoma ir Pomarneckai). Rusijos carų ir baudžiavos laikais Alanta priklausė lenkui dvarininkui Tadeušui Pomarneckui, kuris 1853-1858 metais pastatė mūrinį Alantos dvarą, šalia įkūrė gražų parką (veikiausia, seną geometrišką parką perplanavo peizažiniu). Šalimais teka Virinta, kairysis Šventosios intakas, į kurį atiteka iš Gruodžio ežero Aluntėlės upelis, panaudotas parko tvenkiniams. XIXa 2-oje pusėje Lenkų geografinio žinyno (t.IV, psl.533) Pomarnackių Alanta minima tarp didžiausių tuometinės Kauno gubernijos dvarų /Owanta Pac- Pomarnackich/. Pažymima (MLTE-II-491) Alantosdvaro įgaliotiniu /plenipotentu/ XIXa. dirbęs Zavesiškių dvaro savininkas Kazimieras Maigys /lenkiška transkripcija Moigis/- lietuvių tautosakininkas ir liaudies švietėjas, 1845-1852m. susirašinėjęs su S.Daukantu.

Rūmai anuomet garsėję turtais, porceliano kolekcija, sietynais. Ir šiandien tebežavi retas Lietuvoje šių rūmų itališkos vilos tipas su neoromaniškų arkučių juostomis fasaduose ir kitais puošybos elementais. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Pomarneckis išvažiavo į užsienį. Atėję vokiečiai vertingiausius daiktus išvežė. Po karo ponas į Alantą daugiau negrįžo. Alantos dvaras parduotas Baliui Šližiui.

Be rūmų, Alantos dvaro ansamblį sudaro keletas akmeninių pastatų, gražus parkas su alėjomis ir tvenkiniais. Parkas, mano kompleksiniu vertinimu yra 33-as Lietuvoje, 11-as Aukštaitijos regione ir 2-as Utenos apskrityje. Priklausomai nuo požiūrio į ansamblio vientisumą, jis įvairių šaltinių nurodomas skirtingo ploto, nuo 6 ha iki 20,2 ha .

Sovietmečiu konfiskuotame dvare 1940-1973 m. veikė žemės ūkio mokykla, kuriai vadovavo rūpestingas ir dėmesingas kultūros paveldui direktorius V.Pusvaškis. Jo rūpesčiu parkas buvo gerai prižiūrimas; kiek praturtintas dendrofloristiškai (literatūros minimi 11savaiminių ir 21 svetimžemių taksonas; nurodytas stambiausias medis – baltoji tuopa 86 cm skersmens /lankantis 2008.VIII.9, šis medis jau pasiekęs gerokai per 1 m skersmens/). A.Tauras aprašydamas akcentavo parką puošiančius girnakmenių stalus, nurodė vyraujantį savaiminių paprastųjų klevų, uosių, liepų, beržų su eglių priemaiša medyną, saikingai praturtintą baltaisiais svyruoklės formos gluosniais bei svetimžemiais sibiriniais maumedžiais, didžiosiomis tujomis; pažymi, kad parkas dalinai atnaujintas ir akcentuotas XXa. 2-je pusėje pagal kraštovaizdžio architekto A.Kiškio projektą. Iš svetimžemių medžių („Lietuvos parkai“, 2004, psl.46-49) papildomai dar įvardyti paprastieji kaštonai, sidabriniai, totoriniai ir Ginalo klevai, vakarinės tujos, vengrinės ir paprastosios alyvos, baltosios sedulos, lenktašakės forzitijos, juodavaisės aronijos , parkas iliustruotas aštuoniomis nuotraukomis.

Alanta įtraukta į dvarų programą. Pagal tuometinio KVAD Utenos padalinio 2004-05-25 informaciją, tai vienas geriausiai tvarkomų apskrities parkų, kurio teritorija 1992.IV.7 LRV nutarimu Nr.256 priskirta prie neprivatizuotinų teritorijų dvarų sodybų. Yra atsiradusi tik viena namų valda. Parke šalinami prižėlę savaiminukai, genimi medžiai, tvarkomi takai. Senuosiuose dvaro rūmuose galėjo mokytis tik 200 moksleivių, todėl 1973 m. pastačius naują pastatą, mokykla buvo iškelta. Alantos dvaro rūmų pastatas tapo kultūrinės veiklos objektu. Rūmai paskelbti AtV1065 paminklu, ansamblis – IP431At ir nuo 2002-4-17 Registro objektas G305K13, architektūros, istorijos, urbanistikos ir kraštovaizdžio vertėmis, su 11 statinių, parku, tvenkiniais, tvora ir vartais. UAB “Lietuvos paminklai“ užsakymu pagal ekspertų rekomendacijas kelių fondo lėšomis parteryje priešais rūmus buvo paklota betono trinkelių danga. Graži rūmų nuotrauka paskelbta A.Semaškos („Pasivaikščiojimai po Lietuvą“, 2004, psl. 301). Lankydamiesi su ekskursija 2008.VIII.9, rūmuose su malonumu apžiūrėjome gana turtingą kraštotyros muziejų, keičiamas parodų ekspozicijas, biblioteką, iškilmių salę. Sužinojome, kad sukaupta per 300 eksponatų, kasmet muziejų aplanko apie 2000 lankytojų, pastoviai rengiamos įvairios tautodailininkų ir profesionalių dailininkų darbų parodos. Beje, labai įdomios eksponuojamos reprodukuotos Pomarnackių laikų dvaro gyvenimo ir parko vaizdų nuotraukos.

Tęstina visokeriopa parko priežiūra, remiantis turima tvarkymo dokumentacija ir papildant tyrimais.

Parko prieigose galima parinkti vietą Alantos visuomenei pasodinti proginę Lietuvos Vardo Tūkstantmečio ąžuolų grupę.

Kęstutis Labanauskas

Daugiau apie šį renginį:

http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Regionai/M.K.Ciurlionio-fondas-beldziasi-i-sirdis

Nuotraukos iš renginio