Adomynės dvaras (Kupiškio raj.)

Adomynės dvaras suskambo virpančiais gitaros garsais, lydimais architektūros istorikės Dalės Puodžiukienės pasakojimo apie nuostabią mūsų senolių architektūrą

Muzikinė kelionė laiku Adomynės dvare

2007-12-05

Adomynės dvaras yra vietinės reikšmės, įsikūręs Kupiškio rajone, Adomynės kaime. Turėjęs ne vieną garsų šeimininką bei ne kartą keitęs savo pavadinimą, sovietiniais laikais suniokotas, dabar dvaras po truputį restauruojamas. Šiuo metu jo patalpos išnaudojamos kultūriniams ir socialiniams tikslams, čia gyvena kelios šeimos, o gruodžio 7 d. jame skambės muzika, aprėpianti kelis šimtmečius.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, antrus metus tęsdamas labdaringų renginių ciklą, skirtą nacionalinio paveldo išsaugojimui, keliauja po Lietuvos dvarus, skleisdamas muziką, veždamas parodas bei organizuodamas švietėjiškus renginius apie turtingą Lietuvos praeitį. Gruodžio 7 d. Fondas atvyksta į vieną seniausių išlikusių medinių dvarų Lietuvoje, kuriame kartu su muzikologu ir renginio vedėju Viktoru Gerulaičiu bei Baltijos gitarų kvartetu kiekvienas pasiners į muzikinę kelionę laiku nuo Renesanso iki roko koncerte „Kelionė laiku su gitara“.

Prieš koncertą įvyks susitikimas su architektūros istorike Dale Puodžiukiene, skaitysiančia pranešimą apie tyrinėjamus darbus tema „Medinės dvarų sodybų architektūros raida Lietuvoje“. Kaip įprasta, viso renginio metu veiks Fondo kaupiama ir vis papildoma originalių grafinių darbų paroda „Lietuvos dvarai“, kurioje puikuosis ir naujas, specialiai Adomynės renginiui nupieštas, Adomynės dvaro paveikslas.

Naujas šeimininkas – naujas dvaro pavadinimas

Rašytiniuose šaltiniuose Adomynės kaimas pirmą kartą paminėtas 1555 m. Tuo metu tiek pats dvaras, tiek kaimelis vadinosi Aluotėliais, nes buvo Didžiųjų Aluotų dvaro, priklausiusio Pliateriams, dalis. Iki šių dienų išlikęs Aluotų piliakalnis ir vienkiemiais išskirstytas Aluotų kaimas. Apie 1821–1830 m. kaimelio ir dvaro pavadinimą į Jonavos pakeitė tuometinis dvaro šeimininkas Jonas Žurauskis, pastatęs iki šių dienų išlikusius dvaro rūmus. Dabartinis pavadinimas – Adomynė – atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Pirmasis žinomas dvaro valdytojas šambelionas Adomas Pliateris buvo įklimpęs į skolas, tad 1809 m. įkeitė Aluotėlius Jonui Žurauskiui (liaudyje vadintam „Žiauriu ponu Jonu“). Tačiau, nesugebėdamas grąžinti likusios skolos, 1817 m. teismo sprendimu dvarą prarado galutinai. Naujasis Aluotėlių šeimininkas ne tik pavadino vietovę pagal savo vardą – Jonava, bet ir pastatė naujus iki šių dienų išlikusius dvaro rūmus bei praplėtė visą dvaro teritoriją. Tuo metu dvarui jau priklausė iš Pliaterių valdymo laikų likusi karčema bei du bravorai, kuriuose buvo gaminama ir vežama į Rygą parduoti degtinė. „Velnio lašus“ kaimynams gabendavo nuo lažo atleisti ir už tokį darbą pinigus gaunantys valstiečiai. Po Jono Žurauskio mirties dvaras atiteko jo giminaičiui, irgi Jonui Žurauskiui, kuris, anot žmonių pasakojimų, nebuvęs toks žiaurus, tačiau nemokėjęs tvarkyti dvaro ūkinių reikalų ir nusigyvenęs. Apie tai, kiek laiko jis valdė, nėra išlikę jokių istorinių žinių.

Po antrojo Jono Žurauskio mirties dvarą paveldėjo jo seserys. Netrukus jos abi paveldėtas dvaro dalis pardavė eiguliui Adomui Vilėniškiui, kurio tėvas dar pas „Žiaurų poną Joną“ buvo miško degutas – darbininkas. Vilėniškiui atitekusios dvaro žemės buvusios prastos, tik nedidelę dalį sudarė dirbama žemė, todėl šeimininkas išpardavė valstiečiams dvaro žemių teritorijos pakraščius, sau pasilikdamas derlingesnę centrinę dalį. Pats jis vaikų neturėjo, todėl dalį žemės ir lėšų paskyrė bažnyčios statyboms, tačiau mirė nesulaukęs jų pabaigos. Statybų darbus 1921 m. užbaigė jo sūnėnas kunigas Juozapas Vilėniškis, o likusias dvaro žemes paveldėjo kiti A. Vilėniškio brolio vaikai.

Architektūrinis dvaro ansamblis

Sudėtingo plano dviaukštis Adomynės dvaras – gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys, manoma, kad pastatytas vietinių meistrų rankomis. Iki rekonstrukcijos, atliktos pirmojo Jono Žurauskio, pastatas galėjo būti stačiakampis, simetriškas, su centrinėje dalyje esančiomis dvejomis priemenėmis ir didžiuoju kaminu bei kambariais galuose. Po rekonstrukcijos namas tapo stambaus dvaro rezidencija. Statiniui buvo suteiktos klasicistinės proporcijos ir puošnus interjero dekoras.

Ištęstos L raidės dvaro formos bei vidaus planavimas išlikę iki šių dienų. Taip pat išlikusios dvaro gonkos su stogeliais ir gražiomis medinėmis kolonomis. Dabar esantis skardinis stogas kadaise buvo dengtas malksnomis. Galima pasigrožėti vietomis išlikusiais senais langais su langinėmis, sveikos ir filinginės durys su gražiais metaliniais apkaustais. Viduje liko seno ornamentuoto parketo fragmentai, kelios koklinės krosnys, padabintos puošniais karnizais. Kai kurių kambarių lubos ir sienos papuoštos tapytais piešiniais.

Antrajame dvaro aukšte buvo palėpė ir keli mansardinio tipo kambariai, kuriuose nakvodavo svečiai. Viename iš dvaro kambarių netgi buvo įrengta koplyčia, kol neiškilo Adomynės bažnyčia.

Dvaras šiandien

Kadaise dvaro sodybos kompleksui priklausė sodas su parku, upeliu ir tvenkiniu. Pati dvaro sodybos aplinka buvo formuojama nuo XVIII a. Ne kartą keitėsi sodo augmenija ir želdiniai, tačiau sovietų laikais sodas buvo žiauriai sudarkytas, jame priaugo medžių. Iki šių dienų išlikę tik dvaro rūmai bei šautuvo formos tvenkinys. Nuo piktos rankos nukentėjo ne tik dvaro parkas ir sodas, bet ir pats dvaras.

Sovietiniais laikais Adomynės dvaro, kaip ir daugelio dvarų tuo laikotarpiu, tikroji paskirtis prarado prasmę. Šalia dvaro buvo nutiestas gerokai pakeltas asfaltuotas kelias, dėl kurio pastatas atrodo tarsi prasmegęs. O pačiame mediniame dvare buvo įrengta kolūkio raštinė, parduotuvė, rodyti kino filmai. Tuometinė valdžia neatsižvelgė į dvaro istorinę reikšmę, todėl buvo pažeisti kultūros paminklo restauracijos reikalavimai: keičiant langų rėmus buvo pakeista ir jų forma, išgriautos krosnys, išplėštos grindys, nugriauti darnų ansamblį su gyvenamuoju pastatu sudarę ūkinės paskirties pastatai bei senieji ūkiniai ir paradiniai vartai. Rimtesni restauracijos darbai pradėti maždaug prieš 10 metų, o šiuo metu dvare įsikūrę Adomynės laisvalaikio centras, paštas bei centrinės bibliotekos filialas. Dalis dvaro priklauso privatiems asmenims, kurie ten turi įsirengę 2 butus.

Jolita Žalgirytė

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/70740

Gitaros garsai, suvirpinę širdį…

Penktadienio popietę Adomynės dvaras suskambo virpančiais gitaros garsais, lydimais architektūros istorikės Dalės Puodžiukienės pasakojimo apie nuostabią mūsų senolių architektūrą, medinius dvarus, jų statinius, nūnai jau primirštus ar užmirštus, apie jų paskirtį ir pritaikymą.

Irena BUJANAUSKIENĖ redakcija@kupiskiozinios.lt

Tokia istorinė muzikinė kelionė tarsi dovana ūkanotą advento pavakarę pavargusiai sielai. Jau pirmieji Baltijos gitarų kvarteto (S.S.Lipčius, S.S.Krinicinas, I.Baltmiškytė, Z.Čepulėnas) akordai suvirpino ne vieno adomyniškio ir svečio iš kitų seniūnijų slapčiausius sielos kampelius. Muzika liejosi tarsi banga, išplaudama iš amžinybės vis kito amžiaus ritmą, skambesį, intonaciją ir net nuotaiką. Juk gitara – tai nedidelis orkestras.

Vos matomai gitarų stygomis bėgiojo jautrūs muzikantų pirštai. Viktoro Gerulaičio nuotaikingas ir profesionalus renginio vedimas sudarė originalią kūrybinę visumą, lydėjusią susirinkusiuosius viso koncerto metu. Skambėjo renesanso muzika, A.Dvoržako „Slavų šokių fragmentai“ , Ž.Bizė „Karmen“ ištraukos, ispaniški, kubietiški šokiai, „Toreadorų maršas“.

Prieš renginį ir po jo norėjusieji galėjo pasigrožėti paveikslų paroda „Lietuvos dvarai“, renginio pabaigoje įsigyti subtilaus Baltijos gitarų kvarteto kompaktinių plokštelių su muzikantų autografais.

Visi prisidėjusieji prie šio gražaus dvasingo renginio apdovanoti padėkos raštais.

Koncertas, trukęs beveik dvi valandas, baigėsi. Susirinkusieji labai nenoriai paleido talentingus žmones. Bet, pasak V.Gerulaičio, iš kiekvieno koncerto publika turi išeiti šiek tiek alkana.

Renginys buvo nemokamas, prie grožio, šviesos ir sielos dainos galėjo prisiliesti visi panorėjusieji.

„Kupiškio žinios“, 2007.12.11.

Nuotraukos iš renginio: