Baltieji Vilniaus Stulpai

Seniesiems vilniečiams nėra būtino reikalo aiškinti, kas buvo tie Baltieji stulpai. Kai kurie juos prisimena stovėjusius J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtoje netoli nuo Šv. Jackaus koplytėlės ir visai šalia Gėlių turgaus. Kiti yra matę senose nuotraukose – būtų sunku neįsiminti savotiškos Vilniaus miesto vizitinės „kortelės“, pasitinkančias keliauninką nuo Kauno ir Trakų. Tai simboliniai Vilniaus miesto vartai. Na, kai kurie prisimena kaip tuos stulpus nugriovė, kai buvo platinama gatvė, tuo metu Raudonosios armijos prospektu vadinta. Tačiau bent autobusų stotelės pavadinime tas istorinis priminimas kurį laiką buvo išlikęs – stotelė Baltieji stulpai.

BVS vizualizacija_1_15x10cm

Taip galėtų atrodyti atkurti BALTIEJI VILNIAUS STULPAI (UAB „Metalo forma“ pateikta vizualizacija)

Baltuju Vilniaus Stulpu vizualizacija_160 x 297

IMK DALĮ VILNIAUS ISTORIJOS!

Pagaminti pirmieji pavyzdžiai ir jau galima užsisakyti sumažintus – suvenyrinius Baltuosius Vilniaus stulpus su vienu Vyčiu arba su dviem Vyčiais. Tai yra mažieji Baltųjų Vilniaus stulpų pavyzdžiai, padaryti iš akmens, granito, bronzos; svoris su vienu Vyčiu – 3,6 kg; su dviem Vyčiais – 7,5 kg, o tarpas tarp dviejų stulpų – 37 cm; aukštis irgi 37 cm. Jei būtų pageidavimas, tarpą tarp dviejų stulpų galima mažinti arba didinti; panašiai galima keisti ir tą tamsųjį akmeninį pagrindą (daryti jį platesnį, nuožulnų ar netaisyklingos formas ir pan.)

Reikšmingiau prisidėjusiems rėmėjams mažieji Baltieji Vilniaus bus dovanojami.

Be to, užsisakant mažuosius Baltuosius Vilniaus stulpus, ir tokiu būdu Jūs galite paremti – prisidėti prie Baltųjų Vilniaus stulpų atkūrimo idėjos, jos praktinio įgyvendinimo. Tai – ir išskirtinė dovana, pavyzdžiui, kad ir asmeniui ar verslo partneriui su graviruotu dovanojančiojo asmens vardu, pavarde pritvirtintoje geltonoje aliuminio plokštelėje ar įmonės (rėmėjo) pavadinimu ant tamsaus akmeninio pagrindo. Taip pat yra galimybė pritvirtinti geltoną aliuminio plokštelę su įmonės logotipu ir pavadinimu.

Prisidėti galima ir aukojant:

Gavėjas – M. K. ČIURLIONIO KULTŪROS IR PAVELDO FONDAS

Sąskaitos Nr. LT 204010051001807922

AB DNB bankas (kodas 40100)

ARBA

SĄSKAITOS Nr. LT 717290000001700028

AB CITADELE bankas (kodas 72900)

TIKIMĖS, KAD APSVARSTĘ IR JŪS RASITE GALIMYBIŲ PRISIDĖTI PRIE ŠIO SIEKIO ĮGYVENDINIMO.

Šiuo metu padaryti bei pateikti visuomenės įvertinimui mažieji – reprezentaciniai – suvenyriniai BVS variantai (akmuo, granitas, bronza; santykiu 1 prie 11), kuriuos galima įsigyti. Jie atrodo štai taip:

Pirmosios šešios nuotraukos darytos Klaipėdos Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12, Klaipėda):

2011 metų vasarą skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas ėmėsi lipdyti Vytį. Taip buvo numatoma realizuoti sumanymą ir pagaminti naujus, sumažintus, labiau suvenyrinius Baltuosius Vilniaus stulpus (BVS), kurių bendras aukštis būtų apie 37-40 cm ir tokie mažieji suvenyriniai BVS būtų įteikiami BVS atkūrimo idėjos įgyvendinimo rėmėjams.

Čia pateikiamos nuotraukos, šiek tiek atspindinčios Arūno Sakalausko atlikto darbo eigą ir tarpinį rezultatą:

Galima įsigyti marškinėlius su Baltųjų Vilniaus Stulpų atvaizdu ir taip paremti šių istorinių ženklų atkūrimo idėją. Baltos spalvos marškinėlių dydžiai yra: moteriški – XL, L ir M; vyriški – XXL, XL ir L.

Įsigiję puodelius su Vilniaus simbolio atvaizdu taip pat paremsite šią iniciatyvą.

Informacijos apie šį projektą dar galima rasti:

http://www.alfa.lt/straipsnis/10254356/?Norima.atkurti.Baltuosius.Vilniaus.stulpus=2009-01-27_18-56

http://www.balsas.lt/naujiena/234980/norima-atkurti-baltuosius-vilniaus-stulpus/rubrika:naujienos-lietuva-regionai-vilnius

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/atgys-legendiniai-vilniaus-stulpai-40-62253

http://baltai.lt/kulturos_forumas/viewtopic.php?f=88&t=1232

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=10407

http://kauno.diena.lt/zymes/baltieji-stulpai-0#.UzqzP6JGSSp

 

 

 

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 141-osios gimimo metinės

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas 2016 m. rugsėjo 22 d. (ketvirtadienį) 14.00 val. Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje (Šarkuvos g. 30, Kaunas), minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 141-ąsias gimimo metines, kviečia išgirsti ir pamatyti edukacinę programą „Diena su Čiurlioniu“.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911) – lietuvių dailininkas, kompozitorius – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, savo kūryba peržengęs nacionalinės kultūros ribas.

M.K. Čiurlionio dailė, muzika ir literatūrinė kūryba atspindi XIX – XX a. sandūroje egzistavusias įvairias filosofines, religines teorijas, menines kryptis, aktualias ir dabar.

Jo dailė, sunkiai įspraudžiama į vienos meno srovės ribas, laikoma žymiausiu lietuvių įnašu į pasaulio kultūrą ir minima greta tokių garsių modernistų kaip M. Kandinskis, E. Munchas ir kiti.

Legendinio, mistinio menininko Čiurlionio paveiksluose (jų jis sukūrė apie 300) stebina filosofija, minties gelmė. Be to, jis dar sukūrė apie pustrečio šimto muzikinių kūrinių, harmonizavo ir aranžavo kelias dešimtis liaudies dainų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje kūrybinėje veikloje. Ir visa tai – per labai trumpą gyvenimą…

Ir dabar kelia susižavėjimą simfoninės poemos „Jūra“, „Miške“, preliudai, sonatos, fugetės, harmonizuotas rinkinys lietuviškoms mokykloms „Vieversėlis“ . Plačiai žinomi jo paveikslai „Rex“, „Auka“, „Pasaka“ ir daugybė kitų. Jo paveikslai, muzikiniai kūriniai seniai ir plačiai žinomi ne vien mūsų šalyje, bet ir daugelyje užsienio valstybių.

Per visą XX amžių M. K. Čiurlionis turėjo nemažai gerbėjų ir vertintojų visame pasaulyje, tik, deja, buvo nepakankamai suprastas, ignoruojamas ir skaudžiai vertinamas Lietuvoje. Jį mylėjo Nikolajus Rerichas, Romenas Rolanas net norėjo imtis romano, didelį prielankumą jam juto Olivjė Mesianas.

Daugiau nei 10 metų gyvuojantis Egidijaus Stanciko ir Motiejaus Bazaro duetas  prisideda prie edukacinių menų projektų mokiniams ir mokytojams, tokių kaip „Diena su Čiurlioniu“, kuriais skatina jaunimą domėtis šiuo genialiu XX a. pradžios Lietuvos menininku, supažindina su jo asmenybe, epocha. Aktorius Egidijus Stancikas, skaitydamas M. K. Čiurlionio laiškus ir žodinę kūrybą akcentuoja žmogiškąsias vertybes ir savo komentaruose tai gražiai išryškina. Pianistas Motiejus Bazaras iliustruoja pasakojimą įsimintinais M. K. Čiurlionio fortepijoniniais opusais. Pažinkime genijų per jo muziką ir žodį!

RENGINYS ATVIRAS VISIEMS IR NEMOKAMAS!

Dešimtosios Vytauto Pociūno žūties metinės bus paminėtos Simono Daukanto aikštėje

Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šių metų rugpjūčio 23 dieną, antradienį, 12 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje kviečia paminėti dešimtąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.

Vytautas Pociūnas (1957-2006) – Lietuvos savanoris, Parlamento gynėjas, Valstybės saugumo departamento pulkininkas, diplomatas, eidamas pareigas žuvo Breste, buvusioje Lietuvos Brastoje, Baltarusijoje.

Vytautas Pociūnas gimė Vilniuje, studijavo Vilniaus universtiteto Fizikos fakultete. Po studijų liko universitete dirbti mokslinio darbo, tyrinėjo lazerių fiziką. 1988 m. tapo Lietuvos Sąjūdžio savanoriu – „žaliaraiščiu“. 1990 m. įstojo į Lietuvos valstybės savanorius. 1991-ųjų sausį dalyvavo ginant Parlamentą. Nuo 1992 m. dirbo Valstybės saugumo departamente. 2004-2005 metais vadovavo VSD Ekonominei valdybai. 2005 m. išsiųstas dirbti diplomatinio darbo į Baltarusija – buvo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministru patarėju. 2006 m. rugpjūčio 23 dieną mįslingomis aplinkybėmis žuvo Breste.

Vytautas Pociūnas už darbą Valstybės saugumo departamente yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2004 metais). Po mirties – 2007 metais – prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Vytautą Pociūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Vytauto Pociūno žūties aplinkybės bei jo pomirtinio šmeižto priežastys iki šiol lieka neištirtos. Kasmet S. Daukanto aikštėje susirenkantys piliečiai primena, kad tai padaryti yra valstybės garbės reikalas.

2007-aisiais filosofo Leonido Donskio dainomis pradėtoje pilietinėje Vytauto Pociūno atminimo akcijoje per keletą metų yra dalyvavę žinomi lietuvių meninikai: Veronika Povilionienė, Martynas Švėgžda, Gytis Paškevičius, Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis ir kiti.

Minint dešimtąsias Vytauto Pociūno žūties metines prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros šį antradienį dainuos aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis .

Trečiadienį, rugpjūčio 24-ąją, Vilniaus miesto taryba svarstys, ar suteikti Pilaitėje esančiai gatvei Vytauto Pociūno vardą.

Daugiau informacijos:
Darius Kuolys: 8 671 32461

Nuotraukos jau iš įvykusio renginio:

TEBŪNIE DIEVO VALIA

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas 2016 m. birželio 12 d. (sekmadienį) 13.00 val. Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos salėje (Milikonių g. 18, Kaunas), artėjant Gedulo ir Vilties dienai, pristato Česlovo Stonio kompoziciją „TEBŪNIE DIEVO VALIA“.

TEBŪNIE DIEVO VALIA

(Šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimui)

Literatūrinė Česlovo Stonio kompozicija

Meilės. Atlaidumo. Tikėjimo. Vilties. Šviesos ir Tiesos skleidėjas – toks buvo arkivyskupas Teofilius Matulionis.
Kankinys. Kalinys ir tremtinys. Caro žandarų persekiotas. Lenino bolševikų kankintas. Sovietinės Lietuvos čekistų nužudytas. Visą gyvenimą laužytas ir niekada nepalūžęs. Nemarus mirtingasis.

Prie Jo karsto 1962 metų rugpjūčio 20-ą dieną buvo pasakyti tokie žodžiai: „Pavergtoji Lietuva neteko amžinąjį atilsį arkivyskupo Matulionio. Tai vienas tų asmenų, kurio kapas neabejotinai telks apie save gyvuosius. Tai Dievo žmogus, kurių taip stokoja dabarties gyvenimas. Anot amerikiečių generolo Bradley: „Mes turime per daug mokslininkų ir per mažai Dievo žmonių. Mes perskrodėme atomo paslaptį, bet atmetėm Kristaus pamokslą nuo kalno.“
Arkivyskupas Teofilius Matulionis visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių nuolat kartodamas: „Fiat voluntas Dei – Tebūnie Dievo valia“.

Popiežius Pijus XI pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Kaip skaudu būtų, jei kada nors išgirstume tokius žodžius: „Apgailėtina ta tauta, kuri užmiršta savo didvyrius“.

Neleiskime, kad taip atsitiktų.

Ateikime, susirinkime ir visi drauge prisiminkime tą Didį Žmogų.

Aktoriai Saulius Sipaitis, Česlovas Stonys ir Pranas Zaremba primins erškėčiuotą Arkivyskupo, o tuo pačiu ir visos Lietuvos kelią, skaitys eiles, giedos giesmes, dainuos tremtinių ir partizanų dainas.

Viena maža mergaitė apie savo tėvelį taip pasakė: „Mano tėvelis žinojo, bet paskiau užmiršo prisiminti“.

Prisiminkime. Neužmirškime prisiminti!

Kompozicijos autorius Česlovas Stonys

PAVASARIS Į SALDUTIŠKĮ ATEINA SU PAULIUMI ŠIRVIU

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas 2016 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) 16.00 val. Saldutiškio dvare (Saldutiškio mietelis, Utenos rajonas), kviečia pamatyti Česlovo Stonio kompoziciją „AMŽINAI, AMŽINAI NERAMUS“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose).

Su šia programa tautiečius fondas pažindino jau daugiau nei dešimtį kartų: Paberžėje (Kėdainių rajone), Plateliuose (Plungės rajone), M. K. Čiurlionio namuose (Vilniuje), Švėkšnoje (Šilutės rajone), Nidoje, Rietave, Paežeriuose (Vilkaviškio rajone), Baisogaloje (Radviliškio rajone), Bistrampolio dvare (Panevėžio rajone), Kauno botanikos sode – Aukštosios Fredos dvare (Kaune), Klaipėdos laikrodžių muziejuje (Klaipėdoje).

„Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas, velnioniškai vienas“…

Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko.

Kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skambės Poeto kaimynų, draugų ir… nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuosime pagal jo tekstus sukurtas dainas.

Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą, kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo, apie ką rašyti.

Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija, ir Poetas išliko mūsų širdyse.

Ateikite ne į literatūrinę popietę, ne į susitikimą su aktoriais. Ateikite į svečius pas Paulių Širvį. Jo namų durys visiems buvo atviros. Šią popietę Jis atvers Jums savo Širdį“.

Kompozicijos autorius Česlovas Stonys

Atlikėjai:
ČESLOVAS STONYS – aktorius;
SAULIUS SIPAITIS – aktorius;
PRANAS ZAREMBA – operos solistas.

RENGINYS ATVIRAS VISIEMS IR NEMOKAMAS!

Saldutiskis_Paulius Sirvys