,,Polonezų kelias“

,,Oginskių palikimas – visos Europos kultūros perlas“, – sako nenuilstantis Oginskių giminės muzikinio paveldo puoselėtojas, kultūros istorikas, pianistas ir geras vandžiogaliečių bičiulis – Andžej Pilecki. Jis ir pakvietė vandžiogaliečius ketvirtadienio popietę į M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, bei Rietavo Oginskių istorijos muziejaus, M.Žilinsko galerijoje pristatomą švietėjišką – kultūrinę programą iš renginių ciklo “Polonezų kelias“, kuris tą dieną vingiavo pro Kauną.

1786 metais į Abiejų Tautų Respublikos Seimą buvo išrinktas kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. Jam tada buvo 21 metai. „Tarnauti Tėvynei“ – toks buvo šios neeilinės asmenybės – diplomato, paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų ministro, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio gyvenimo credo. Dramatiški istorijos lūžiai lėmė, kad ne valstybinės pareigos, o muzikinis palikimas M. K. Oginskiui pelnė pasaulinę šlovę. Jo vizitine kortele tapo polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ – nesenstantis, nesunaikinamas muzikinis Tėvynės ilgesio ir laisvės testamentas. Iš bekraščių tolių prakilniu ilgesiu atvilnijusi polonezo melodija, optimistinis vilties motyvas smelkte įsismelkia į širdies ir vaizduotės gelmes, primindamas dramatiškus XVIII a. įvykius, kai Abiejų Tautų Respublikos kartu ir Lietuvos vardas ilgam buvo ištrintas iš Europos politinių žemėlapių. M. K. Oginskis priklauso tai didžiųjų patriotų kartai, kuri pirmoji ir išgyveno Tėvynės praradimo katastrofą.

„Polonezų kelias“ – gražus sumanymas. Tai M.K.Oginskio muzikinio palikimo sklaida ir populiarinimas šiandieniniame pasaulyje. Unikalių autentiškumo bruožų šiai programai suteikė tai, kad jos sklaidos renginiuose su plačiai žinomais Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos atlikėjais daugelį kartų dalyvavo ir M. K. Oginskio provaikaitis kompozitorius, pianistas Ivo Zoluskis iš Didžiosios Britanijos. „Polonezų kelias“ pristatytas ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesniuose, bei Baltarusijoje – dešimtyse su Oginskių vardu susijusių istorinių vietovių.

Šią rudeninę 2013 metų „Polonezų kelio“ švietėjišką programos misiją čia, M.Žilinsko galerijoje atliko Rietavo Oginskių istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Koncertinę – muzikinę programą atliko puikus, ne kartą ankstesniuose renginiuose dalyvavęs instrumentinis trio, – „Trio de Vilna“, kurį sudaro smuikininkas Zbigniev Levicki, fleitininkė Žibutė Volkaitytė, nenuilstantis Oginskių giminės paveldo puoselėtojas, kultūros istorikas, pianistas Andžej Pilecki. Koncerto metu skambėjo: Mykolo Kleopo Oginskio, Mykolo Kazimiero Oginskio, Karolio Oginskio, Motiejaus Radvilos, Johano Sebastiano Bacho ir kt. kūriniai. Galerijoje gausiai susirinkę žmonės dar ilgai plojo renginio organizatoriams ir atlikėjams už „Polonezų kelio“ programą. Čia galėjai matyti Karališkosios Bajorų Sąjungos narius, Kauno inteligentijos atstovus, istorikus, meno žmones, studentus ir mūsų tautiečius.

Ričardas Jankauskas, Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas

Polonezų kelias

Daugiau apie šį renginį:

http://www.vandziogala.eu/lt/169-polonezu-kelias

http://www.mko.lt/m-k-oginskio-polonezu-kelias-2013-tesiasi-2/#ad-image-0

 

„Čiurlionis kitaiP“ – Briuselyje

Briuselyje, Europos Sąjungos Tarybos LEX pastato bibliotekos patalpose, skambėjo druskininkiečių atliekamas „Čiurlionis kitaiP“

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretoriatas bei Europos Sąjungos Lietuvių kalbos vertimo skyrius Briuselyje, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje proga, pristatė programą „Čiurlionis kitaiP“ (M. K. Čiurlionio kūrinių citatos džiazo ritmu). Taip pat organizuota penkių Lietuvos menininkų paroda ir eksponuojamos 2013 metais nominuotos gražiausios lietuviškos knygos.

Programa „Čiurlionis kitaiP“ M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo jau daugiau nei dešimt kartų buvo pristatyta įvairiose Lietuvos vietovėse: Klaipėdoje, Kaune, Zyplių dvaro sodyboje Šakių rajone du kartus, Rietavo dvare (dabartiniame Oginskių kultūros istorijos muziejuje), rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje Nidoje, Bikuškio dvare Utenos rajone, Kurtuvėnų dvaro parke Šiaulių rajone, Švėkšnos dvaro viloje „Genovefa“ Šilutės rajone, Užpalių Šv. Nikolajaus cerkvėje, Stebukladario cerkvėje Utenos rajone ir pačiuose Druskininkuose.

Šis druskininkiečių sumanymas – gana drąsus ir rizikingas. Kur gi matyta – ne fortepijonu, ne orkestro ar choro, o džiazo grupės atliekama M. K. Čiurlionio muzika! Bet atrodo, kad publika vis lieka sužavėta. „Tai buvo tikrų profesionalų muzikavimas. Ypač smagu, kad jie – kompozitoriaus kraštiečiai, neabejingi tam, ką groja“, – pasipylė atsiliepimai po pirmųjų koncertų. Ypač tai akcentavo Kaune, Teatro klube klausę šios programos. O po paskutinio pasirodymo Rietave, Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkaukas stebėjosi ir džiaugėsi, kad jaunas Druskininkų džiazo kolektyvas M. K. Čiurlionio kūrinių aranžuotes sugebėjo pateikti ne tik įtaigiai, bet ir pakankamai subtiliai.

Projekto „Čiurlionis kitaiP“ idėja kilo rengiant druskininkiečio muzikanto L. Bankausko autorinį koncertą 2012-ųjų pavasarį. Repeticijos vyko kurorto M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus patalpose, ir, kaip „duoklę“ tiems namams, buvo nuspręsta atlikti vieną M. K. Čiurlionio miniatiūrą – preliudą F-moll. Rengėjų manymu ir pagal žiūrovų reakciją bei autoritetingų svečių vertinimus premjera pavyko. Tad muzikantai nutarė sudaryti ir parengti valandos trukmės M. K. Čiurlionio miniatiūrų programą „Čiurlionis KitaiP“, t.y. kompozitoriaus temas groti džiazo stiliumi, jas praplečiant improvizacijomis. Pasak atlikėjų, M. K. Čiurlionio preliudų ir styginių kvarteto temos, jų citatos yra palankios plėtoti improvizuojant.

Koncerto programoje – septynių M. K. Čiurlionio preliudų aranžuotės, tarp jų – ir iš Druskininkų kūrybos periodo, styginių kvarteto temų ir ekspromto citatos aranžuotės. Iš viso – devynios pjesės.

Programa „Čiurlionis kitaiP“ ir kompaktinė plokštelė 2013-ųjų metų sausio mėnesį buvo pristatyta Druskininkuose ir ją atliko Druskininkų džiazo kolektyvas: Linas Bankauskas (aranžuotojas ir gitaristas), Tomas Čiukauskas (saksofonas), Ričardas Meškerys (bosinė gitara), Valdas Meškerys (mušamieji), Lukas Zinkevičius (gitara).

Daugiau apie šį renginį:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-16-ciurlionis-kitaip-briuselyje/107206

 

Svečiuose pas Paulių Širvį

Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas, velnioniškai vienas“… Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko. Gražią sekmadienio pavakarę prie Paežerių dvaro komplekso M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas vilkaviškiečiams pristatė Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose). Atlikėjai: aktoriai Česlovas Stonys ir Saulius Siparis bei operos solistas Pranas Zaremba. Kaip sakė atlikėjai, Poeto namų durys visiems buvo atviros. O tą nuostabią popietę Jis atvėrė mums savo Širdį.

Kaip teigė kompozicijos autorius Česlovas Stonys, „kviesdamas į svečius pas Paulių Širvį“: „Kompoziciją „Amžinai amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skamba Poeto kaimynų, draugų ir… nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuojame jo tekstais sukurtas dainas.

Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo apie ką rašyti. Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija ir Poetas išliko mūsų širdyse.“

Šią programą fondas jau yra rodęs septynis kartus įvairiose Lietuvos vietovėse: Paberžėje (Kėdainių rajone), Plateliuose (Plungės rajone), M. K. Čiurlionio namuose (Vilniuje), Švėkšnoje (Šilutės rajone), Nidoje, Rietave ir Klaipėdoje… Šio fondo iniciatyvos – nacionalinio paveldo išsaugojimas, nacionalinio meno propagavimas, jaunimo ugdymas ir kūrybos skatinimas, jo vadovas – kraštietis Gintautas Ivinskas, kraštovaizdžio architektas Vilkaviškietis Vytautas Lekešius. Po renginio svečius priėmė Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, muziejininkai aprodė Paežerių dvaro ansamblį. Iš neogotinio šešių tarpsnių, 17 metrų aukščio raudonų plytų Belvederio bokšto, užlipę sraigtiniais laiptais pasigėrėjo rūmų, ežero, Paežerių apylinkės vaizdais.

Tą pačią dieną Vilkaviškio parapijos salėje vyko ir kitas M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo organizuotas renginys „Tebūnie Dievo valia“, skirtas šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimu.

Meilės. Atlaidumo. Tikėjimo. Vilties. Šviesos ir Tiesos skleidėjas – toks buvo arkivyskupas Teofilius Matulionis. Kankinys. Kalinys ir tremtinys. Caro žandarų persekiotas. Lenino bolševikų kankintas. Sovietinės Lietuvos čekistų nužudytas. Visą gyvenimą laužytas ir niekada nepalūžęs. Nemarus mirtingasis.

Prie Jo karsto 1962 metų rugpjūčio 20-ą dieną buvo pasakyti tokie žodžiai: „Pavergtoji Lietuva neteko amžinąjį atilsį arkivyskupo Matulionio. Tai vienas tų asmenų, kurio kapas neabejotinai telks apie save gyvuosius. Tai Dievo žmogus, kurių taip stokoja dabarties gyvenimas. Anot amerikiečių generolo Bradley: „Mes turime per daug mokslininkų ir per mažai Dievo žmonių. Mes perskrodėme atomo paslaptį, bet atmetėm Kristaus pamokslą nuo kalno.“

Arkivyskupas Teofilius Matulionis visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių nuolat kartodamas: „Fiat voluntas Dei – Tebūnie Dievo valia“.

Popiežius Pijus XI-sis pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Romas Eidukevičius

http://www.vilkaviskis.info/index.php/home/laisvalaikis/732-sveciuose-pas-pauli-sirvi

Romo Eidukevičiaus nuotr.

Autoriaus nuotr.

V. Pociūno septintosios žūties metinės

Rugpjūčio 23 dieną Piliečių santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas į S. Daukanto aikštę sukvietė paminėti septintąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.

2006-ųjų rugpjūčio 23-iąją Breste žuvusio Vytauto Pociūno mirties aplinkybės bei jo pomirtinio šmeižto kampanijos priežastys iki šiol vis dar lieka Lietuvos teisėsaugos neišaiškintos.

Minint septintąsias Vytauto Pociūno žūties metines prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros šį kartą meninę programą atliko aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis.

Tarp dalyvių buvo matyti gerai žinomi Lietuvos veikėjai: Liudvika Pociūnienė, Darius Kuolys, Alvydas Medalinskas, Algirdas Sysas, Nijolė Sadūnaitė, monsinijoras Alfonsas Svarinskas ir kiti.

http://alkas.lt/2013/08/23/paminetos-v-pociuno-septintosios-zuties-metines-nuotraukos-video/

Nuotraukos iš renginio

Švėkšnoje – P. Širvio eilės

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šeštadienį „Genovefos“ viloje, Švėkšnoje, surengė popietę tiems, kurie panoro prisiminti pamažu užmarštin išeinančio Pauliaus Širvio kūrybą. Buvo pristatyta aktoriaus Česlovo Stonio kompozicija „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose).

Kartu su juo taip pat buvo aktorius Saulius Sipaitis bei operos solistas Pranas Zaremba. Šie menininkai susirinkusiems švėkšniškiams bei iš toliau atvykusiems P. Širvio kūrybos gerbėjams parodė literatūrinę – muzikinę kompoziciją iš poeto eilių bei jo eilėmis sukurtų dainų bei įvairių atsiminimų. Ji buvo sumanyta kaip dėlionė iš poeto eilių, jo paties laiškų, rašytų jam artimai moteriai, su kuria likimas suvedė, bet drauge būti neleido. Taip pat ir jo draugų, kaimynų minčių apie jį bei jo eilėraščius.

Raiškai ir įtaigiai Č. Stonio skaitomi eilėraščiai leido pajusti tą sunkią ir slogią gyvenimo aplinką, kurioje gyveno ir kūrė P. Širvys. O S. Sipaičio ir P. Zarembos atliekamos dainos, pagal poeto eiles, tik sustirpino poeto pergyventas mintis, kurios vėliau gulė labai dažnai skaudžiai pergyventomis eilėmis.

,,Šilainė“, 2013.05.22

http://silaine.lt/kulturos-naujienos/sveksnoje-pauliaus-sirvio-eiles/

Nuotraukos iš renginio