Švėkšnoje M. K. Čiurlionio muzika skambėjo kitaiP

Vėlyvą penktadienio popietę švėkšniškiai ir miestelio svečiai turėjo neeilinę galimybę pasiklausyti vieno žymiausio Lietuvos kultūros šviesulio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrinių improvizacijas džiazo ritmu. Idėja ne fortepijonu, ne orkestro ar choro grupės, o džiazo stiliumi atlikti M. K. Čiurlionio muziką kilo kompozitoriaus kraštiečiams.

Minint kompozitoriaus, dailininko, chorvedžio, kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio 137-ąsias gimimo metines ir Europos paveldo dienas, džiazo kolektyvas iš Druskininkų pristatė programą „Čiurlionis kitaiP“. Ansamblis, kurio nariai Linas Bankauskas (aranžuotojas ir gitaristas), Tomas Čiukauskas (saksofonai), Ričardas Meškerys (bosinė gitara), Valdas Meškerys (mušamieji), Lukas Zinkevičius (gitara), susirinkusiesiems į „Genovaitės“ vilą Švėkšnoje dovanojo daugiau negu valandą trukusį teigiamų emocijų ir naujos energijos užtaiso vakarą.

Švėkšnos seniūnui dar pavasarį kilusią idėją, praskaidrinti švėkšniškių kasdienybę džiazo ritmais, padėjo įgyvendinti M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo vadovas Gintautas Ivinskas.

Pasiklausyti neįprastos didžiojo kompozitoriaus muzikos „Genovaitės“ viloje susirinko gausus būrys žiūrovų. Jaunieji atlikėjai iš Druskininkų, surizikavę šiuolaikiškai perteikti M. K. Čiurlionio muziką, abejingų klausytojų tą popietę nepaliko. Po sunkių dienos darbų šiltą atmosferą kūrė natūralus instrumentų skambesys, ritmingos melodijos nuvijo niūrias mintis. Džiazo atmosfera leido klausytojams atsipalaiduoti, pailsėti nuo nesibaigiančių negandų. M. K. Čiurlionis yra pasakęs: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“. Tad nenuostabu, kad muzika privertė susirinkusiuosius pasijusti laimingesniais.

Režisierius Petras Venslovas skaitė tekstus, perteikdamas juos savo aktoriniais gebėjimais, iš didžiojo menininko laiškų. Tai dar labiau padėjo pažinti Lietuvos kultūros šviesulį M. K. Čiurlionį. Skaitovas atviravo, kad prisiliesdamas prie M. K. Čiurlionio kūrybos, literatūrinio palikimo, sugrįžta į jaunystę. 1975 metais Kauno dramos teatre debiutavo režisierius Jonas Vaitkus su spektakliu „Svajonių piligrimas“, kuriame pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas būtent aktoriui Petrui Venslovai.

Pabuvoję dvasinėje M. K. Čiurlionio puotoje klausytojai atsidėkojo garsiais plojimais, nuoširdžiomis padėkomis, gėlėmis. Jaunatviškos grupės įtaigiai pateiktos džiazo improvizacijos, įgudusio skaitovo perteikti tekstai leido kitaip prisiliesti prie lietuvių tautos genijaus Mikalojus Konstantino Čiurlionio sielos.

Jonas Girskis, http://sveksna.weebly.com/scaronv279kscaronnoje-m-k-268iurlionio-muzika-skamb279jo-kitaip.html

Daugiau apie šį renginį:

http://silaine.lt/kulturos-zenklai/sveksniskiai-ir-sveciai-svingavo-pagal-ciurlionio-muzika/

Nuotraukos iš renginio

 

 

 

Paminėtos šeštosios V. Pociūno mirties metinės

Ketvirtadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, paminėtos šeštosios pulkininko Vytauto Pociūno, žuvusio 2006 m. Breste, Baltarusijoje, žūties metinės.

Prie Prezidentūros programą ,,Čiurlionis kitaiP” atliko Druskininkų džiazo kolektyvo nariai: Linas Bankauskas, Tomas Čiukauskas ir Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius.

V. Pociūno atminimui skambėjo preliudai ,,Viešpaties angelas”, ,,Svajonėlė”, improvizacija liaudies dainos ,,Tu mano seserėle” motyvais, kiti kūriniai.

Į minėjimą susirinkti kvietė Piliečių santalka bei M. K. Čiurlionio paveldo fondas. Iš viso susirinko apie 100 žmonių. Tvarką prižiūrėjo keli pollicijos ekipažai.

Nemaža dalis susirinkusių dėvėjo marškinėlius su užrašu ,,Tie-sos”. Tarp jų buvo galima pastebėti daug tų, kurie pastaraisiais mėnesiais prie Prezidentūros protestuoja dėl teisingumo Lietuvoje trūkumo, kritikuoja Lietuvos teisėsaugą, sprendimą perduoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai ir jo vykdymą.

Šalia grojančių muzikantų taip pat buvo pastatytas plakatas ,,Nužudyta tiesa: V. Pociūnas, 1957-2006”. Savo valstybei neabejingi piliečiai turi priminti atsakingoms valdžios institucijoms, kad V. Pociūno mirties aplinkybės bei jo pomirtinio šmeižto kampanijos priežastys iki šiol dar neištirtos. Kvietime dalyvauti renginyje pabrėžta, kad iki galo ištirti pulkininko V. Pociūno žūtį yra Lietuvos garbės reikalas.

Minioje buvo matyti V. Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, visuomenininkas Darius Kuolys, disidentė Nijolė Sadūnaitė, parlamentarai Saulius Stoma, Kęstutis Masiulis, Tautos ateities forumo pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Žurnalistams L. Pociūnienė sakė, kad tiriantys V. Pociūno žūtį dirba atsakingą darbą, ir jų negalima skubinti. Ji teigė tikinti, kad žūties aplinkybės bus išaiškintos. Ji taip pat pažymėjo besidžiaugianti, kad žmonės susirinko: dabar susitelkimo Lietuvos žmonėms trūksta.

ELTA 2012 m. rugpjūčio 23 d

Nuotraukos iš šio renginio (autoriai – Arūnas Rasakevičius, Jonas Vaiškūnas, alkas.lt)

Daugiau apie šį renginį:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sdaukanto-aiksteje-paminetos-sestosios-vpociuno-zuties-metines.d?id=59369679#ixzz2z8drC3yO

http://lietuvossarasas.lt/vytauto-pociuno-zuties-metines-sesta-karta-buvo-paminetos-simono-daukanto-aiksteje/

http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/dziazo-melodijomis-paminetos-vpociuno-sestos-mirties-metines-323173#.U0-5p1V_vng

http://www.15min.lt/gallery/show/vilniuje-paminetos-sestosios-vsd-pareiguno-vytauto-pociuno-zuties-metines-27785?p=3

http://www.alfa.lt/straipsnis/15052863/daukanto-aiksteje-paminetos-pulkininko-pociuno-zuties-metines/#.U0-9lVV_vng

 

Romansai Prezidentui

Užulėnyje paminėtos 138-osios Antano Smetonos gimimo metinės

Rugpjūčio 12 dieną į Antano Smetonos gimtinę Užulėnyje (Ukmergės r.) jau tradiciškai rinkosi svečiai, pasipuošę tarpukario laikų aprangomis ir aksesuarais. Čia vyko pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 138-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginio organizatoriai pasirūpino, kad šventinės puotos dalyviai pajustų XX a. tarpukario laikmečio atmosferą.

Šventiniai renginiai prasidėjo dar Ukmergėje, kur ankstyvą rytą Vienuolyno gatvėje pradėjo buriuotis dviračių sporto entuziastai. Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, drauge su partneriais: Ukmergės rajono savivaldybe bei Ukmergės kultūros centru, jau ketvirtą kartą organizavo tradicinį dviračių žygį, skirtą prezidento Antano Smetonos gimimo metinių minėjimo progai.

Šiais metais žygis sulaukė nemažo ukmergiškių susidomėjimo. 32 dalyviai drauge įveikė 30 kilometrų iki Prezidento gimtinės Užulėnyje. Į šventinį renginį dviratininkai atvyko pakeliui aplankydami Taujėnų dvarą, Taujėnų girininkiją, partizanų aukų atminimo paminklą. Kad kelionė neprailgtų, poilsio minutėmis dviratininkai vaišinosi pyragu ir arbata.

Lėne, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, buvo aukojamos Šv. Mišios. Po jų visi rinkosi prie Antano Smetonos tėviškės sodybos pamatų. Atvykstančius su dainomis pasitiko tautinis ansamblis „Pyniava“. Sveikinimo kalbas šventės proga sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas bei Seimo narys Gintaras Songaila, kuris išsakė lūkesčius, kad laikui bėgant ši šventė sulauktų vis didesnio visos Lietuvos žmonių susidomėjimo. Į šventinį minėjimą atvyko dviračių žygio dalyviai, kuriuos sutiko ir padėkomis apdovanojo rajono meras.

Šiemet Smetoninės vyko Užugirio mokyklos kieme, kuriame surengta teatralizuota gimimo dienos puota. Atvykstančius svečius pasitiko pats Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija. Sveikinimus prezidentui išsakė įvairių tarpukario Lietuvos organizacijų, judėjimų bei būrelių atstovai. Teatralizuotoje renginio programoje buvo pristatytas pirmasis laikraščio „Smetoniškos žinios“ numeris, kurį įsigiję galėjo sužinoti visas prieškario naujienas.

Iš visų susirinkusių, šventiškai pasipuošusių damų išrinkta gražiausia Užugirio kiemo ponia. Renginio dalyviai buvo vaišinami patiekalais, kuriuos ypač mėgo Antanas Smetona: šaltibarščiais, bulvėmis, silke bei varške, obuolių kompotu, žirnių koše. Užugirio krašto muziejuje veikė Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės trofėjų paroda.

Vie­ni iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių – M. K. Čiur­lio­nio kul­tū­ros ir pa­vel­do fon­das – pa­do­va­no­jo jau­ni­mo teat­ro ak­to­rių an­sam­blio „Be gri­mo“ kon­cer­tą.Programoje „Romansų vakaras“ skambėjo partizanų dainos, lietuviški „smetoniško“ laikotarpio romansai, rusų bei kitų tautų romansai.

Šventės organizatoriai kiekvienais metas ragina dalyvius įsijausti į renginio dvasią pasipuošiant romantiškais Smetonos laikų rūbais ir aksesuarais, ir taip prisidėti prie šventinės nuotaikos sukūrimo. Šiemet, kaip niekad daug žmonių sutiko žaisti pagal organizatorių taisykles, o kaip dovana jiems buvo surengta nuotaikinga, tarpukario laikotarpį atkartojanti fotosesija.

Tikimasi, kad kitais metais tradicinė šventė vyks naujai renovuotame pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvare.

Živilė Mockutė

http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/uzulenyje-paminetos-138-osios-antano-smetonos-gimimo-metines.d?id=59314717

Smetonos dvaras

Kurtuvėnuose Čiurlionis suskambo kitaip

Kurtuvėnuose, minint Šv. Jokūbą, skambėjo M. K. Čiurlionio kūrinių improvizacijos. Saulėtą popietę melancholiškos kompozitoriaus miniatiūros suskambo naujai – šviesiomis džiazinėmis melodijomis, kurias grojo Druskininkų džiazo ansamblis.

Ant Kurtuvėnų parko kalniuko, nepaisant kaitros, susirinko didelis būrys muzikos gerbėjų. Į bendrą peizažą tobulai įsiliejusi muzika nepaliko abejingu nė vieno – po trumpo koncerto džiazo ansamblis buvo iškviestas biso.

Šv. Jokūbo atlaidai Kurtuvėnuose minimi kiekvienais metais, paskutinį liepos sekmadienį. Paprastai religinę šventę pažymi kasmetinis „Klojimo teatrų festivalis“, tačiau šiais metais jis įvyko anksčiau, kartu su Pasaulio sporto visiems žaidynėmis. Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, pradėdamas koncertą linkėjo, kad Šv. Jokūbas neliktų pamirštas.

Šią programą, kurioje M. K. Čiurlionio kūrinių citatos ataidi džiazo ritmu, Druskininkų džiazo kolektyvas jau yra pristatęs Druskininkuose, Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.

Projekto „Čiurlionis kitaip“ idėja kilo rengiant druskininkiečio muzikanto L. Bankausko autorinį koncertą pernai pavasarį. Repeticijos vyko kurorto M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus patalpose, ir kaip „duoklę“ tiems namams buvo nuspręsta atlikti vieną M. K. Čiurlionio miniatiūrą – preliudą F-moll. Rengėjų manymu ir pagal žiūrovų reakciją bei autoritetingų svečių vertinimus premjera pavyko. Tad muzikantai nutarė sudaryti ir parengti valandos trukmės M. K. Čiurlionio miniatiūrų programą „Kitaip“ – t.y. kompozitoriaus temas groti džiazo stiliumi, jas praplečiant improvizacijomis.

Pasak atlikėjų, M. K. Čiurlionio preliudų ir styginių kvarteto temos, jų citatos yra palankios improvizacinei plėtotei. Koncerto programoje – septynių M. K. Čiurlionio preliudų aranžuotės, tarp jų – ir iš Druskininkų kūrybos periodo, styginių kvarteto temų ir ekspromto citatos aranžuotės. Iš viso – devynios pjesės.

Giedriaus Kuprevičiaus teigimu, M. K. Čiurlionis yra universalus ir įkvepiantis netikėtiems sprendimams kūrėjas. „Nenustebau, kai išgirdau jaunus džiazo muzikantus interpretuojant žinomus M. K. Čiurlionio motyvus. Išgirdome jautrias improvizacijas, kurios mano klausai galėtų būti drąsesnės ir įvairesnės ritmų ar tempų atžvilgiais, tačiau ir tai, kaip ansamblis skamba dabar – verta dėmesio ir padrąsinimo. Tikiuosi, kad kils ne tik gebėjimai tvirčiau valdyti improvizacijų formą, bet ir meistrystė, be kurios ateityje gali būti labai keblu atskleisti itin gilų ir įvairų M. K. Čiurlionio muzikos pasaulio turinį“, – sako G. Kuprevičius.

Druskininkų džiazo muzikantai Linas Bankauskas (aranžuotojas ir gitaristas), Tomas Čiukauskas (tenorinis saksofonas), Ričardas Meškerys (bosinė gitara), Valdas Meškerys (mušamieji), Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius (gitara).

http://etaplius.lt/kurtuvenuose-ciurlionis-suskambo-kitaip

M. K. Čiurlionis prabilo džiazo ritmais

Tarptautinę šeimų dieną, gegužės 15-ąją, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje liejosi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika, tačiau ji skambėjo kitaip.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas klausytojus pakvietė į garsiojo kūrėjo muziką pažvelgti iš džiazo interpretacijų perspektyvos, drąsios ir unikalios, pastaruoju metu susilaukiančios vis daugiau simpatijų.

Kompozitoriaus preliudus improvizacijomis apipynė Druskininkų džiazo ansamblio muzikantai, kurie jau puoselėja planus išleisti ir M. K. Čiurlionio kūrinių džiazo interpretacijų kompaktinę plokštelę, koncertuoti užsienyje.

Įdomus iššūkis

Nemokamą koncertą Rietave surengę džiazo muzikantai pripažįsta, kad interpretuoti M. K. Čiurlionio muziką yra sudėtinga, bet nepaprastai įdomu.

Projekto „Čiurlionis kitaiP“ idėja kilo rengiant druskininkiečio muzikanto Lino Bankausko autorinį koncertą pernai pavasarį. Repeticijos vyko kurorto M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus patalpose ir kaip „duoklę“ tiems namams buvo nuspręsta atlikti vieną M. K. Čiurlionio preliudą.

„Publikai patiko interpretacija, o Druskininkų M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovas Darius Joneika pasiūlė nesitenkinti vienu kūriniu. Su ansambliu parengėme dešimties kūrinių improvizacijas. Tiksliau – tai M. K. Čiurlionio preliudų citatos, motyvai, apipinti džiazo garsais“, – LŽ aiškino improvizacijų aranžuotojas gitaristas L. Bankauskas.

Kartu su juo muzikuoja Tomas Čiukauskas (tenorinis saksofonas), Ričardas Meškerys (bosinė gitara), Valdas Meškerys (mušamieji) ir Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius (gitara).

Muzikantų manymu, M. K. Čiurlionio kūrinius interpretuoti yra iššūkis jiems patiems, kadangi stengiamasi pateikti savaip, bet drauge ir neiškraipyti pagrindinių motyvų, atskleisti nuotaiką.

„Kartu tai ir nuolatinis ieškojimas, kaip dar galima perteikti didį kompozitorių. Išties norime jo muziką „iškrapštyti“ iš vyraujančio šablono, ją perteikti džiazo garsais ir taip priartinti prie klausytojų, sudominti jaunimą. Pradėdamas kurti aranžuotes aš M. K. Čiurlionio preliudams tarsi atradau jį iš naujo, kitaip pažvelgiau į jo kūrybą, kuria dar labiau susidomėjau“, – pasakojo L. Bankauskas.

Muzikantai tvirtina, kad tobulėti yra kur, o geriausi komplimentai po jų koncerto būna klausytojų išsakomi įspūdžiai, jog kūriniuose girdi ir M. K. Čiurlionį, ir džiazą.

Gana subtiliai apie jaunųjų druskininkiečių projektą yra atsiliepęs prof. Giedrius Kuprevičius: „M. K. Čiurlionis yra universalus ir įkvepiantis netikėtiems sprendimams kūrėjas. Todėl visai nenustebau, kai išgirdau jaunus džiazo muzikantus interpretuojant žinomus M. K. Čiurlionio motyvus.

Išgirdome jautrias improvizacijas, kurios mano klausai galėtų būti drąsesnės ir įvairesnės ritmų ar tempų atžvilgiais, tačiau ir tai, kaip ansamblis skamba dabar, verta dėmesio ir padrąsinimo. Šiandien sakau – gražu, ryt, tikiuosi, sakysiu – puiku“.

Druskininkų džiazo kolektyvas savo interpretacijas jau yra pristatęs Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Zyplių dvaro sodyboje Šakių rajone. Birželio 6-ąją koncertas planuojamas Nidoje per Thomo Manno festivalį.

„Norėtume savo programą nuvežti ir į Varšuvą, Leipcigą, Sankt Peterburgą – vietas, kuriose gyveno ir mokėsi kompozitorius. Dar viena siekiamybė – pabandyti parengti bendrą programą su M.K.Čiurlionio proanūkiu pianistu Roku Zubovu. Jis skambintų fortepijonu M. K. Čiurlionio kūrinius, o mūsų ansamblis įsiterptų tų pačių kūrinių interpretacijomis. Būtų toks dialogas tarp kūrinio-originalo ir jo improvizacijos. Tokiu būdu žmonės galėtų palyginti kompozicijas, būtų įdomiau“, – svarstė džiazo muzikantai.

Duoklė Oginskiams

Druskininkiečių pasirodymas sužavėjo atėjusius jų pasiklausyti rietaviškius, atvykusius svečius, tarp kurių buvo ir garsi teatro, kino aktorė Virginija Kochanskytė. „Labai įdomu pasiklausyti jaunųjų džiazo atlikėjų improvizacijų M. K. Čiurlionio kūrinių tema, jautėsi, kad jie groja iš širdies ir mėgaujasi muzika, o tai – svarbiausia“, – LŽ sakė ji.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas džiaugėsi, kad būtent Rietave vyko M.K.Čiurlionio kūrybos koncertas. „Juk mūsų muziejaus rūmuose buvo įkurta Bogdano Oginskio muzikos mokykla, o juose koncertavo ir pats M.K.Čiurlionis. Todėl mums labai svarbu žmonėms priminti apie šį iškilų kūrėją, atvežti jo muziką į Rietavą ir parodyti, kad kompozitorius nėra tarsi „užkonservuotas“ Vilniaus ar Kauno salėse“, – LŽ teigė direktorius.

V. Rutkausko manymu, tokie koncertai yra ne tik edukaciniai, jie primena, kad mes esame ne tik istorijos stebėtojai, bet ir proceso dalyviai.

„Tai, kad M.K.Čiurlionis skamba džiazo stiliumi, vienas iš būdų priartinti jo kūrybą, jo epochą prie šiuolaikinio gyvenimo. Kartu tai ir įrodymas, koks neišsemiamas Oginskių paveldo aruodas, nes jei ne Oginskiai, juk ir M.K.Čiurlionis galėjo likti niekam nežinomu savamoksliu kompozitoriumi“, – samprotavo pašnekovas.

Denisas NIKITENKA, ,,Lietuvos žinios“

http://www.lzinios.lt/Svietimas-ir-kultura/M.K.Ciurlionis-prabilo-dziazo-ritmais

Nuotraukos iš renginio http://fotoloka.lt/sventes/%E2%80%9Em-k-ciurlionis-kitaip