Perki puodelį – remi paminklą

Reikėtų tiek lėšų, kiek kainuoja 30 kubinių metrų betono, – maždaug 6 tūkst. litų

Perki puodelį – remi paminklą

Gintarė MICEVIČIŪTĖ, „Lietuvos rytas“, „Sostinė“, 2009.06.29

Baltuosius stulpus, kurie žymėjo istorinę miesto ribą, norintys atkurti entuziastai ėmėsi darbuotis iš peties. Jau renkamos lėšos šiam projektui įvykdyti. Istorinius Baltuosius stulpus sostinėje atkurti siekia M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei etnologas Libertas Klimka.

Nors tokių miesto riboženklių anksčiau buvo prie kelių įvažiavimų į sostinę, projekto iniciatoriai kol kas norėtų atkurti bent vieną stulpą. Pasak L. Klimkos, šis projektas pigus, jam reikėtų tiek lėšų, kiek kainuoja 30 kubinių metrų betono, – maždaug 6 tūkst. litų.

„Aišku, dar reikėtų padaryti formą betonui lieti. Gal atsirastų kas nors iš meno žmonių, kurie išlietų Vytį. Norėtųsi, kad jis būtų iš bronzos. Tai būtų brangiausia projekto dalis“, – sakė L. Klimka.

Betoninis stulpas stovėtų Savanorių prospekto pradžioje, netoli S. Konarskio gatvės. Tai – 20-30 metrų toliau, negu anksčiau stovėjo vienas iš stulpų. Mat nustatyta, kad tiksli vieta dabar yra Savanorių prospekto viduryje, o išdygęs paminklas trukdytų eismui.

Projekto iniciatoriai miestiečiams jau pristatė puodelius su Baltųjų stulpų atvaizdu. Juos pirkdami gyventojai parems stulpo statybą.

Jei neatsiras prie sumanymo norinčių prisidėti verslininkų iš Vilniaus, viena Kauno bendrovė stulpo statyboms žada padovanoti betono.

Gauti lėšų iš sostinės savivaldybės projekto iniciatoriams sudėtinga, mat Baltųjų stulpų atstatymui nepritaria paminklosaugininkai. „Paminklosaugininkai žiūri į tai skeptiškai, nes tai nėra restauracija. Tačiau istoriografinės medžiagos, kaip stulpai atrodė, yra pakankamai – nuotraukų, piešinių“, – entuziastingai kalbėjo L. Klimka.

Vartai, žymėję miesto ribą, ilgiausiai išsilaikė dabartinėje J. Basanavičiaus gatvės ir Savanorių prospekto sankryžoje. Jie šioje vietoje stovėjo nuo XVIII amžiaus, o nugriauti buvo po Antrojo pasaulinio karo. Vartų viršų puošė iš bronzos nulieti Vyčiai. Caro valdymo metais jie buvo pakeisti dvigalvių erelių statulomis.

Viešoji spaudos konferencija

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Senojo Vilniaus tradicijų puoselėtojas prof. Libertas Klimka pakvietė į pirmą viešą spaudos konferenciją miestelėnams bei žurnalistams Pilies gatvėje susitikti ir pabendrauti.

Čia vyko pirmųjų šimto puodukų su Baltųjų Vilniaus Stulpų vaizdu viešas pristatymas.

Buvo (ir tebėra) galimybė juos įsigyti ir taip paremti Baltųjų Vilniaus Stulpų atstatymo idėją.

ELTA nuotraukos:

http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=926763

http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=926760

http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=926759

http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=926757

http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=926755

 

 

 

 

Linkuvos dvare

Meno akcija buvo siekiama atgaivinti istorinę atmintį, ugdyti tautinį sąmoningumą, norima atkreipti dėmesį į tautos kultūros paveldo išsaugojimą

KULTŪROS, GAMTOS IR ŽMONIŲ INTERESŲ TRIPTIKAS LINKUVOS DVARE

Jau eilę metų Kauno miesto Šilainių mikrorajonų pašonėje esantis Linkuvos dvaras ir Veršvų kraštovaizdžio draustinis kelia Kauno miesto valdžios, Linkuvos dvaro pastatuose gyvenančių žmonių, šalia dvaro esančių ūkinių pastatų savininkų ir miestiečių diskusijas dėl kultūros paveldo objekto Linkuvos dvaro pastatų paskirties ir gamtinės aplinkos pritaikymo rekreacijai. Norėtųsi čia matyti ne nuniokotus, apgriuvusius pastatus, šiukšlių kalnus parko teritorijoje, daugiaaukščius gyvenamuosius namus ar restoranus, o kultūrai ir poilsiui skirtą erdvę: vieta koncertams, suoliukai poilsiui, takai pasivaikščiojimui ar dviračiams.

Kauno Juozo Grušo mokykla yra viena iš Šilainiuose veikiančių ugdymo įstaigų. Mokykloje veikia neformalaus meninio ugdymo skyrius, kuriame mokosi beveik septyni šimtai mokinių. Suprantama, kūrybai reikia įkvėpimo, tinkamo nusiteikimo, peno vaizduotei. Gali atrodyti, kad Šilainiai įrėmina mus urbanistinėje aplinkoje, tačiau mokiniai ir mokytojai randa būdų ugdyti kūrybiškumą net ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje. Viena tokių galimybių yra Linkuvos dvaras.

Jau antrus metus iš eilės mokiniai, vadovaujami mokytojų, dirba Linkuvos dvaro parke, šį unikalų kultūros paveldą atvaizduodami savo kūrybiniuose darbuose, eksponuodami juos parodose, pristatydami respublikiniams konkursams, kviesdami miesto moksleivius ir mokytojus į kūrybinius projektus-akcijas, dalyvaudami aplinkos tvarkymo darbuose.

Šiais metais Kauno Juozo Grušo vidurinė mokykla inicijavo ir koordinuoja projektą „Linkuvos dvaro kultūrinis paveldas“. Įgyvendinant projekto veiklas, aktyviai dalyvauta visuotinėje švarinimosi akcijoje „Darom09“. Balandžio 18 d. apie devyniasdešimt 3, 5-12 klasių mokinių ir vienuolika Kauno Juozo Grušo mokyklos mokytojų patraukė į Linkuvos dvarą, vieną iš akcijos taškų. Į akis krito kontrastai: jau sutvarkyta Veršvų upelio pakrantė, išvalytas tvenkinys ir apleisti, siaubą keliantys, ūkiniai pastatai, aplink kuriuos ir metėsi gausybė šiukšlių. Apie 130 akcijoje dalyvavusių talkininkų, negalutiniais duomenimis, surinko 4,3 t tonų šiukšlių ir galybę padangų, kurias išvežant, kaip ir visame mieste, vėliau kilo sunkumų. Po šios akcijos Linkuvos dvaro aplinka pastebimai pagražėjo, nors į neviltį stumiantys griūvančių sandėlių vaizdai vis dar tebebado kiekvieno, prie dvaro atvykstančio akis.

Šių metų gegužės 13 d. Kauno Juozo Grušo vidurinė mokykla pakvietė Kauno mokyklų moksleivius dalyvauti kūrybiniame projekte – akcijoje „Menų sintezė“, kurios organizatoriai Kauno miesto Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius, Šilainių seniūnija bei M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas.

Septyniasdešimt septyni mokiniai iš dešimties Kauno miesto mokyklų susirinko Linkuvos dvare. Kartu su mokiniais atvyko ir dailės mokytojai. Meninės akcijos dalyvius pasveikino Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius ir Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos klebonas Emilis Jotkus. Akcija pradėta Juozo Grušo vidurinės mokyklos mokinių Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“, skaitymais. Tai padėjo sukurti dvarų aplinkos nuotaiką. Dailės mokytojas metodininkas Ričardas Venskūnas paaiškino mokiniams renginio meninę idėją. Darbas vyko keturias valandas ir buvo sukurti dvidešimt šeši didelio formato darbai. Linkuvos dvare sklandė mūza, mokiniai lavino kūrybines kompetencijas, kūrė netradicinėje erdvėje.

Šia meno akcija buvo siekiama atgaivinti istorinę atmintį, ugdyti tautinį sąmoningumą, norima atkreipti dėmesį į tautos kultūros paveldo išsaugojimą. Visi akcijos dalyviai buvo paskatinti domėtis lietuvių kultūros paveldu ir šiuolaikinio meno formomis, ieškant jų sintezės galimybių. Linkuvos dvaras dar kartą tapo traukos centru, autentiškos aplinkos išsiilgusiems miestiečiams.

Dalis mokinių darbų gegužės 31 d. jau buvo eksponuota po atviru dangum mobilioje parodoje Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) bažnyčios šventoriuje, kur švenčiant „Tūkstantmečio sekmines“ buvo minima ir Evangelinės žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejus bei pašventinta M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo ir UAB „Fedona“ šiai parapijai padovanota Šv. Marijos skulptūra.

Dar viena darbų ekspozicija numatoma tradiciniame renginyje, skirtame Linkuvos dvaro išsaugojimui visuomenės reikmėms, kurį kasmet, Pasaulinę aplinkosaugos dieną, birželio 5d., rengia Šilainių bendruomenės centras.

O birželio 14 d. 13 val., Linkuvos dvare (Mоsėdžio g. 62, Kaunas), M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas tęsdamas labdaringų, edukacinių, meninių renginių ciklą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“, ir šiais metais vykdantis Naują projektą „Šeima – unikali auklėjimo sistema : istorinių šeimų istorijos“, kartu su Nacionaline UNESCO komisija ir Kauno Juozo Grušo vidurine mokykla minės Gedulo ir Vilties dieną. Veiks moksleivių sukurtų darbų ekspozicija, taip pat Fondo kaupiama paroda „Aplankyti paveldo objektai“. Fondas dar pristatys ir muzikinę-literatūrinę kompoziciją „ESAME“ (dienoraščio, laiškų, prisiminimų fragmentai iš knygų: V. Jankauskas ,,Kario kelias. Gen. K. Ladiga nepriklausomybės kovose“ ir St. Ladigienė ,,Esame“ ), kurią atliks aktoriai – Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas, solistai – Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga (generolo vaikaitis) bei pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Rūta Blaškytė.

Į šį nemokamą renginį kviečiama seniūnijos bendruomenė, miesto visuomenė bei svečiai.

Visa minėta veikla atliepia M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo renginių idėją: „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“. Linkuvos dvaras, senosios kultūros sala, apsupta masinės kultūros, beveidžių pastatų, dalies žmonių abejingumo, stokojanti nuolatinio rūpesčio ir investicijų, savininkų priežiūros ir niokojama šiuolaikinių barbarų, vis dažniau atkreipia visuomenės dėmesį ir palaipsniui tampa traukos centru kuriantiems, besiilsintiems ir istorijai neabejingiems žmonėms. Tikimės, kad renginiai ir akcijos ne tik atves į dvarą Šilainių žmones, bet ir pritrauks tinkamą miesto valdžios dėmesį.

Undinė Diana Tumavičienė, Kauno J. Grušo vidurinės mokyklos Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nuotraukos iš renginio

Renginys Bernardinų kapinėse

Bernardinų kapinėse skambės giesmės senąja lietuvių kalba ir šių dienų lenkų kompozitoriaus Pavelo Benbeneko kūriniai

Kaip ir 2008 m., taip ir šiemet, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas

2009 m. birželio 11 d. 18 val.

kviečia į EUROPOS KAPINIŲ SAVAITĖS renginį Bernardinų kapinėse (Žvirgždyno g. 3, Vilnius)

Muzikinis pavakarys „NEŠKIT GARBĘ“

Dalyvaus prof. Libertas Klimka ir vokalinis senosios muzikos ansamblis „GIESMIŲ TARNAI“ (ansamblio vadovas Valdemaras Dadėla)

Skaitovas – Voiceh Orševski

Programoje XVI-XVII amžiaus LDK kompozitorių Mikalojaus Gomulkos, Vaclovo Šamotuliečio, Ciprijono Bazyliko giesmės senąja lietuvių kalba ir šių dienų lenkų kompozitoriaus Pavelo Benbeneko kūriniai.

Vokalinis senosios muzikos ansamblis „Giesmių tarnai“, veikiantis prie Pranciškonų bažnyčios Vilniuje, buvo įkurtas 1999 m. dabartinio vadovo Valdemaro Dadėlos iniciatyva. Ansamblyje gieda Vilniaus konservatorijos, Lietuvos muzikos akademijos studentai bei muzikos mėgėjai neprofesionalai. Didžiąją ansamblio repertuaro dalį sudaro M. Gomulkos, V. Szamotuliečio, C. Bazyliko ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kompozitorių muzika.

„Giesmių tarnai“ yra pirmasis ansamblis Lietuvoje, atliekantis LDK kompozitorių kūrinius su autentiškais XVI-XVII a. tekstų vertimais į senąją lietuvių kalbą.

Pirmasis sceninis ansamblio debiutas įvyko 1999 m. festivalyje „Banchetto musicale“, šį koncertą įrašė ir Lietuvos radijas. 2000 m. ansamblis dalyvavo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo paminėjimo iškilmėse. 2001 ir 2002 m. dalyvauta sakralinės muzikos festivaliuose Lapy miestelyje (Lenkija), abu kartus ansamblis buvo įvertintas specialiais apdovanojimais. 2002 m. su ansambliais „Linnamuusikud“ ir „Bractwo lutni“ dalyvauta mišparuose Jano iš Dukly garbei Lvove, Ukrainoje. Tų pačių metų gegužę ansamblis dalyvavo festivalyje „Eurocityfest“ Munsteryje, Vokietijoje. 2003 balandį „Giesmių tarnai“ dalyvavo pirmajame senosios sakralinės muzikos festivalyje „Muzika senajame vienuolyne“.

Nuo 2002 m. gegužės dalyvauja programos „Senoji muzika Lietuvoje“ parengiamuosiuose etapuose ir pačioje programoje vykdo senosios muzikos propagavimo veiklą.

Nuotraukos iš renginio