M. K. Čiurlionio namuose

„Dedikuojant Čiurlioniui“ baigiamas trečiasis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo edukacinių, meninių renginių ciklas

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas trečius metus vykdantis edukacinių, meninių renginių ciklą,

kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija

Gruodžio 18 d., 17.30 val.

M. K. Čiurlionio namuose, memorialiniame kultūros centre (Savičiaus g. 11, Vilnius)

rengia 2008 projekto ,,Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“,

Metų baigiamąjį vakarą ir pristato programą

„DEDIKUOJANT ČIURLIONIUI“

Programą atliks:

tarptautinių konkursų laureatės Inesa Linaburgytė (mecosopranas) ir Ala Bendoraitienė (fortepijonas)

Vakarą ves muzikologė Birutė Landsbergytė

Renginys ATVIRAS VISIEMS ir NEMOKAMAS

„Dedikuojant Čiurlioniui“ baigiamas trečiasis renginių ciklas

Maloniai Jus kviečiame adventinį gruodžio 18 d. vakarą praleisti M. K. Čiurlionio namuose, memorialiniame muziejuje Vilniuje (Savičiaus g. 11). Čia 17.30 val. prasdidės M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo vykdomo projekto NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI-AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA šių metų baigiamasis, 22-asis renginys „DEDIKUOJANT ČIURLIONIUI“.

Renginiui programą ruošia tarptautinių konkursų laureatės Inesa Linaburgytė (mecosopranas) ir Ala Bendoraitienė (fortepijonas). Vakarą ves muzikologė Birutė Landsbergytė.

Nuo 2006 metų pavasario veikiantis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šiuo nemokamu renginiu baigia trečiąjį nekomercinių, labdaringų, švietėjiškų, kultūrinių, paveldosauginių renginių ciklą „“. Iki šiol, per 2 metus ir 7 mėnesius, suorganizuoti 54 renginiai, iš jų 2008 metais – 21.

Reikia pažymėti, kad fondo veikla remiasi privačių įmonių ar asmenų finansine parama – jų indėlis yra apie 90% veiklai sukaupiamų lėšų.

Šiais metais renginiai vyko Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (Kaunas), Chaimo Frenkelio viloje (Šiauliai), Kintų Vydūno kultūros centre (Šilutės raj.), Gelgaudiškio dvare (Šakių raj.), Bernardinų kapinėse – du kartus (Vilnius), Dūkštų Ąžuolyne (Vilniaus raj.), „Santaros“ gimnazijoje, Milikonių vidurinėje, Petro Vileišio vidurinėje, Juozo Grušo vidurinėje (visos mokyklos yra Kaune), Grafo Zubovo parke (Šiaulių raj.), Ariogalos (Čėkuvos) dvare (Raseinių raj.), Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje Beržore (Plungės raj.), Salų dvare (Rokiškio raj.), S.Daukanto aikštėje ir Vilniaus Rotušėje (Vilnius), Vilkaviškio (Napoleono) dvare (Vilkaviškis), Raudonės pilyje (Jurbarko raj.), Alantos dvare (Molėtų raj.), Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje Merkinėje (Varėnos raj.).

Renginiai organizuoti kartu su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Vydūno draugija ir Vydūno kultūros centru, Gelgaudiškio bendruomenės centru „Atgaiva“ ir Panemunių regioniniu parku, A. Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondu bei Užupio bendruomene, Neries regioniniu parku, Kurtuvėnų regioniu parku, Kultūros paveldo departamentu, Žemaitijos nacionalinio parku, Lietuvos kaimo ir sporto asociacija „Nemunas“ ir tarptautinės kalbotyros vasaros stovyklos Academia Grammaticorum Salensis Quinta entuziastais, Piliečių Santalka, Vilniaus Rotuše, Sūduvos kraštovaizdžio išsaugojimo asociacija ir Vilkaviškio miesto bendruomene, Dzūkijos nacionaliniu parku bei nuo šio rugsėjo mėnesio talkinančia Nacionaline UNESCO komisija.

Juose dalyvavo: parkų tyrėjas Kęstutis Labanauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė ir šios komisijos ekspertas Algimantas Gražulis, Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius ir draugijos nariai, literatūrologė Dalia Striogaitė, menotyrininkas Vytenis Rimkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir kt.

Kultūrinėse programose dalyvavo šie atlikėjai ar kolektyvai: Nacionalinės premijos laureatas M. K. Čiurlionio kvartetas (Saulius Lipčius, Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas), Nacionalinės pažangos premijos laureatas Virgilijus Noreika, muzikologas Viktoras Gerulaitis, fortepijoninis trio „Kaskados“ (Albina Šikšniūtė, Rusnė Mataitytė ir Edmundas Kulikauskas), folkloro ansamblis „Kupolė“, tautiška kapelija „Sutaras“, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, jaunimo fleitų kvartetas (Simona Vaitkevičiūtė, Monika Žulpaitė, Elena Poleščuk ir Justinas Mačys), instrumentinis trio (Jaroslavas Cechanovičius, Povilas Jaraminas ir Zigmas Žukas); solistės – Aušra Liutkutė, Laura Stančikaitė, Vilija Mikštaitė, Giedrė Juknevičiūtė-Beinarienė, Rita Preikšaitė, Jovita Vaškevičiūtė; solistai – Danielius Sadauskas, Tomas Ladiga, Deividas Staponkus; klarnetininkas Valdas Andriuškevičius ir smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris; pianistės – Beata Vingraitė, Rūta Blaškytė, Renata Milašiūtė-Drungilienė bei aktoriai – Virginija Kochanskytė, Petras Venclovas, Diana Anevičiūtė ir Aleksas Kazanavičius.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo programų vadovė Indrė Šeputienė

Vakaro dedikacija M. K. Čiurlioniui

Viktoras GIEDRIMAITIS, „Lietuvos žinios“

Šiandien baigiasi trečiasis renginių „Dedikacija Čiurlioniui“ ciklas. Jaukią advento atmosferą vakare sukurs tarptautinių konkursų laureačių duetas.

Šį vakarą Vilniaus muzikos mėgėjai kviečiami praleisti sostinės M.K.Čiurlionio namuose, memorialiniame kultūros centre (Savičiaus g. 11). Čia vyks M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo vykdomo projekto „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ baigiamasis metų renginys. Vakaro programą parengė tarptautinių konkursų laureatės Inesa Linaburgytė (mecosopranas) ir Ala Bendoraitienė (fortepijonas). Renginį ves muzikologė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė.

Nuo 2006-ųjų pavasario veikiantis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas šiuo susitikimu baigia trečiąjį švietėjiškų renginių ciklą.

Per mažiau nei trejus metus suorganizuoti 54 renginiai, vien tik šiemet klausytojai apsilankė dviejose dešimtyse jų.

„Reikia pažymėti, kad fondo veikla grindžiama privačių įmonių ir asmenų finansine parama. Devynias sukauptų lėšų dalis iš dešimties sudaro jų įnašas“, – sakė M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo programų vadovė Indrė Šeputienė.

Šiais metais renginiai vyko Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje Kaune, Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose, Kintų Vydūno kultūros centre (Šilutės r.), Gelgaudiškio dvare (Šakių r.), Bernardinų kapinėse Vilniuje, Dūkštų ąžuolyne (Vilniaus r.), „Santaros“ gimnazijoje, Milikonių, Petro Vileišio, Juozo Grušo vidurinėse mokyklose Kaune, Grafo Zubovo parke (Šiaulių r.), Ariogalos (Čėkuvos) dvare (Raseinių r.), Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje Beržore (Plungės r.), Salų dvare (Rokiškio r.), S.Daukanto aikštėje ir Vilniaus rotušėje (Vilnius), Vilkaviškio (Napoleono) dvare, Raudonės pilyje (Jurbarko r.), Alantos dvare (Molėtų r.), Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje Merkinėje (Varėnos r.).

Renginiai organizuoti kartu su Nacionaliniu M. K.  Čiurlionio muziejumi, Šiaulių „Aušros“ muziejumi, Vydūno draugija ir Vydūno kultūros centru, Gelgaudiškio bendruomenės centru „Atgaiva“ ir Panemunių regioniniu parku, A.Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondu bei Užupio bendruomene, Neries regioniniu parku, Kurtuvėnų regioniniu parku, Kultūros paveldo departamentu, Žemaitijos nacionaliniu parku, Lietuvos kaimo ir sporto asociacija „Nemunas“ ir tarptautinės kalbotyros vasaros stovyklos „Academia Grammaticorum Salensis Quinta“ entuziastais, Piliečių santalka, Vilniaus rotuše, Sūduvos kraštovaizdžio išsaugojimo asociacija ir Vilkaviškio miesto bendruomene, Dzūkijos nacionaliniu parku bei nuo šio rugsėjo mėnesio talkinančia Nacionaline UNESCO komisija.

Renginiuose dalyvavo parkų tyrėjas Kęstutis Labanauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė ir šios komisijos ekspertas Algimantas Gražulis, Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius, draugijos nariai, literatūrologė Dalia Striogaitė, menotyrininkas Vytenis Rimkus, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Kultūrinėse programose dalyvavo Nacionalinės premijos laureatas M.K.Čiurlionio kvartetas (Saulius Lipčius, Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas), Nacionalinės pažangos premijos laureatas Virgilijus Noreika, muzikologas Viktoras Gerulaitis, fortepijono trio „Kaskados“, folkloro ansamblis „Kupolė“, kapelija „Sutaras“, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, Jaunimo fleitų kvartetas, instrumentinis trio (Jaroslavas Cechanovičius, Povilas Jaraminas ir Zigmas Žukas), solistės ir solistai Aušra Liutkutė, Laura Stančikaitė, Vilija Mikštaitė, Giedrė Juknevičiūtė-Beinarienė, Rita Preikšaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Danielius Sadauskas, Tomas Ladiga, Deividas Staponkus, klarnetininkas Valdas Andriuškevičius ir smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, pianistės Beata Vingraitė, Rūta Blaškytė, Renata Milašiūtė-Drungilienė bei aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, Diana Anevičiūtė ir Aleksas Kazanavičius.

Šiandieninio susitikimo pradžia 17.30 val.

Daugiau apie šį renginį:

http://www.muzikosbarai.lt/index.php?id=433

Nuotraukos iš renginio

Idėja: atstatyti miesto vartus

Miesto ribą kadaise žymėje prabangūs vartai gali atgimti. Tiksliau – viena jų kolona su spindinčiu raiteliu. Taip vilniečiams ir miesto svečiams tikimasi priminti miesto istoriją.

Vilniaus diena, 2008 12 09

Jūratė Žuolytė

Baltuju Vilniaus Stulpu vizualizacija_160 x 297

Žymės istorinę vietą

Vos prieš šimtą metų senąsias Vilniaus miesto ribas žymėjo prašmatnūs vartai. Pro juos, spėjama, dar XVIII a. riedėjo miestiečių karietos, žygiuodavo kareiviai, atvykdavo miesto svečiai. “Gal net pats Napoleonas pro šiuos vartus įjojo į Vilnių”, – šypsojosi etnologas Libertas Klimka. Dabar čia kertasi Savanorių ir J.Basanavičiaus gatvės, o buvusių vartų – nė ženklo.

Etnologo nuomone, vartai buvo nugriauti, kai miestas išsiplėtė ir vartai tapo per siauri pravažiuoti. “Ko gero, tai įvyko lenkų valdymo metais. O pastatyti jie galėjo būti dar XVIII a., bent jau taip galima spėti iš juos puošusių vyčių”, – spėjo L.Klimka.

Kuria atstatymo planą

Vartų istorija domėjęsis etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L.Klimka keletui žmonių užsiminė, kad būtų smagu šiuos vartus atstatyti – juk Vilniuje tiek mažai istorijos ženklų ir gyvybingų viešųjų erdvių. Šia jo iniciatyva susidomėjo M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas. Suvieniję jėgas jie tikisi kitais metais pradėti įgyvendinti šią idėją.

Tačiau atstatyti vartai nebus tokie pat kaip originalūs – vietoj dviejų kolonų liks tik viena, o antrosios buvimo vieta bus pažymėta specialiu ženklu. “Buvusioje vartų vietoje šiuo metu yra gatvė, todėl kad ir kaip sklinktume vartus, vienas stulpas atsidurtų važiuojamojoje dalyje ir trukdytų eismui. Šiais laikais užtenka ir vieno stulpo, kaip istorinio paminklo, primenančio įvairius įvykius. Čia buvo miesto pradžia, muitinė, tai liudija Šv. Jackaus koplytėlė, veikė Didžiosios Pohuliankos restoranas, šiek tiek aukščiau esantis memorialas primena vietą, kur buvo sušaudytas Simonas Konarskis. Atstatytas vienas Baltųjų Vilniaus stulpų tarsi sujungtų visus šiuos dalykus į visumą”, – aiškino L.Klimka.

Pirmiausia – muliažas

Vilniečius prie naujo statinio planuojama pratinti pamažu. Pirmiausia istorinėje vietoje bus pastatytas Baltųjų Vilniaus stulpų muliažas. “Tai parodys, ar verta vystyti idėją, galvoti apie statybą. Mes tikrai nenorime būti nedidelė grupelė žmonių, kurie žūtbūt nori pasiekti savo. Norime vienyti visuomenę, ugdyti pilietiškumą, tuomet toks statinys turės visiškai kitokią vertę”, – kalbėjo M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas Gintautas Ivinskas.

Visuomenei idėją įvertinus palankiai, atkurtas stulpas būtų natūralaus dydžio – viena kraštinė siektų 1,5 m, o aukštis – beveik 6 m. “Juk tais laikais vyravo masyvūs, tvirti statiniai, ne tokie kaip dabartiniai stiklainiai”, – šypsojosi G.Ivinskas.

Kiek kainuotų pastatyti muliažą ir stulpą tiksliai nežinoma. “Manau, kad muliažas kainuotų vos keletą tūkstančių, kiek ten reikia plytų atvežti. Kol kas tikslių skaičių nežinau, bet manau, kad tikrajam statiniui turėtų užtekti maždaug apie 20 tūkst. Originalūs vartai buvo papuošti bronzinėmis raitelių skulptūromis (tik caro valdymo metais jas pakeitė ereliai). Atkurdami galėtumėme, pavyzdžiui, išlieti jas iš aliuminio ir tuomet pabronzuoti”, – svarstė L.Klimka.