Gedulo ir Vilties diena Čekuvos dvare

Birželio 14–ąją, Gedulo ir Vilties dieną, kviečiame į Raseinių raj. esantį Ariogalos (Čėkuvos) dvarą ir parką

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus tęsdamas nekomercinių, edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“, Gedulo ir Vilties Dieną, 2008 m. birželio 14 d., 18 val.

Ariogalos (Čėkuvos) dvare ir parke

(Ariogalos miestelis, Raseinių rajonas)

pristatys Fondo kaupiamą parodą „Lietuvos dvarai“,

kurioje dalyvaus parkų tyrinėtojas Kęstutis Labanauskas ir parkų architektė Regina Prapiestienė,

bei muzikinę – literatūrinę kompoziciją „ESAME“ (dienoraščio, laiškų, prisiminimų fragmentai iš knygų:

V. Jankauskas „Kario kelias. Gen. K. Ladiga nepriklausomybės kovose“ ir St. Ladigienė ,,Esame“).

 

Atlikėjai:

aktoriai – Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas,

solistai - Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Rūta Blaškytė.

Renginys ATVIRAS VISIEMS ir NEMOKAMAS

Gedulo ir Vilties dieną – kompozicija „ESAME“

Buvusi Čėkuvos (Ariogalos) dvaro sodyba yra Šiaurės rytinėje Ariogalos dalyje, apie 700 m į Šiaurės rytus nuo žemaičių plento Kaunas – Raseiniai, 28 km nuo Raseinių. Čėkuvos dvaras pačiuose seniausiuose dokumentuose dažniausiai vadinamas Čėchavos arba Čekavos vardu. Istorikės S. Gasparavičienės teigimu jau pirmaisiais mūsų eros metais čia būta nemažos gyvenvietės, ką rodo ir dvaro teritorijoje prieškario metais rastos I–III a. Romos imperijos monetos. Tačiau XVII a. tai buvo tik nedidelis palivarkas įėjęs į Tautvilų – Blinstrubų valdas. XVIII a. pabaigoje dvarą valdė Šemetų giminė, kuri jį išplėtė ir ekonomiškai sustiprino. 1861 m. dvaras priskiriamas prie stambesnių ir pažangesnių Kauno apskrities dvarų. Tuo metu čia veikė degtinės varykla ir plytų fabrikėlis. Manoma, kad plytinė gamino plytas iš kurių pastatyti dvaro rūmai, o vėliau, baigus statybas ji sunyko. Po 1863 m. sukilimo dvaras buvo sekvestruotas ir iš Šemetų atimtas.1868 m. dvaro savininkė tapo Lidija Miler. Po jos mirties, 1902 m. dvarą su Daugėliškių ir Gaiželės palivarkais žemes paveldėjo A. Mileris.

1902 m. Čėkuvos dvaras su Daugėliškių ir Gaišelės palivarkais turėjo 342,21 ha žemės. 1922 m. Žemės reformos metu dvarui palikta 80 ha žemės norma ir dvaro sodybos trobesiai. Po reformos dvaras pavadintas Algimantų kaimu. Buvusi dvaro teritorija išsiskiria lengvai banguotu reljefu. Dvaro teritoriją supo lygūs dirbami laukai, pievos ir daržai, o rūmus ir ūkinius pastatus – iš pietvakarių ir šiaurės rytų platūs reti medynai. Parko pietinėje dalyje įrengti du tvenkiniai. Iš pietvakarių einanti pagrindinė alėja yra apie 350 m ilgio. Pietinėje atkarpoje alėja apsodinta kanadinėmis tuopomis, šiaurinėje – paprastaisiais klevais. Pagrindinė alėja priešais rūmus baigiasi trikampiu parteriu.

Sodybos dalis lyginant su dvaro periodo bukle iš dalies pakitusi. Šalia sodybos esantys tvenkiniai labai apleisti, visai nevalomi. Buvusios centrinės įvažiavimo alėjos rytinėje dalyje iškirstos kanadinės tuopos. Pietinė parko dalis iš šiaurės vakarų bei pietryčių pusės apsodinta labai tankiais įvairiarūšiais 25 – 40 m pločio apsauginiais medybais. 1922 m. žemės reformos metu dvarui priklausė devyniolika pastatų. Dvaro sodas apėmė 4,5 ha teritoriją. Mūsų dienas pasiekė tik keturi pastatai – smarkiai rekonstruoti buvę rūmai, svirnas, kumetynas ir koplyčia.

Čėkuvos dvaro rūmai, kumetynas ir koplyčia pastatyti XIX a. Išlikęs svirnas statytas XVIII a. Dvaro sodyboje jiems tenka svarbus funkcinis ir architektūrinis vaidmuo. Pasiekęs mūsų laikus dvarvietės kelių tinklas yra susiformavęs XIX – XX a. išplanavimo struktūra ir kompozicija galutinai susiformavo XIX a. pab. – XX a. pradžioje.

Po 1922 m. žemės reformos Čėkuvos dvaras, kaip kultūrinis – ekonominis vienetas, nustojo egzistuoti. Dvaro pastatus vėlesni jų savininkai pamažu išpardavė įvairiems asmenims. 1940 m. nacionalizuojamų dvarų sąraše Čėkuvos dvaras, jis kaip atskiras vienetas, taip pat jau nefigūravo. 1940 – 1951 m. čia veikė vidurinė mokykla, o po rūmų rekonstrukcijos– tuberkuliozinė ligoninė. Dar vėliau – Ariogalos sodininkystės ūkio administracija. Pastariesiems išsikėlus, pastatai liko be šeimininkų, priežiūros ir dėmesio…

Iki mūsų dienų išliko pagrindinis pastatas – stačiakampio plano dviejų aukštų tinkuotas dengtas šiferiu rūmų pastatas su kai kuriais dekoro elementais fasade bei akmenų mūro sandėlys. Čėkuvos parkas pokario metais buvo sutvarkytas ir išplėstas. Dabar tai vietinės reikšmės saugomas parkas. Kiti pastatai nepataisomai sunaikinti žmonių, laiko, buvusios to meto politikos.

Atgimimo metais didžioji dvaro sodybos dalis buvo grąžinta broliams Morkiams. Neturint galimybės pasirūpinti nykstančia dvaro sodyba, ji buvo parduota. Dabartinis sodybos savininkas UAB „Hillcrest“, įgaliotas asmuo Stasys Bružas. Šiuo metu tvarkoma teritorija, koncervuoti avarinės būklės pastatai, rengiamas projektas Struktūrinių fondų paramai gauti „Ariogalos (Čėkuvos) dvaro restauracija ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“. Tai dar vienas dvaras Raseinių rajone einantis atgimimo keliu.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, remdamas tokį dvaro atgimimą bei toliau tęsdamas nekomercinį, edukacinį, meninį projektą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“, šių metų birželio 14–ąją, Gedulo ir Vilties dieną, kviečia į Ariogalos (Čėkuvos) dvarą ir parką. Čia, 18 val. parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas pristatys kaupiamą parodą „Lietuvos dvarai“, kuri atspindi fondo nueitą kelią lankant Lietuvos paveldo objektus: dvarus, bažnyčias ar parkus. Kiek vėliau prasidės aktorių Virginijos Kochanskytės ir Petro Venslovo, solistų – Ritos Preikšaitės ir Tomo Ladigos, bei pianistės Rūtos Blaškytės atliekama muzikinė–litaratūrinė kompozicija „ESAME“, apie vieną ištremtų Lietuvos šeimų (dienoraščio, laiškų, prisiminimų fragmentai iš knygų: V. Jankauskas ,,Kario kelias. Gen. K. Ladiga nepriklausomybės kovose.“ ir St. Ladigienė ,,Esame“).

Gražina Pečkaitienė, Raseinių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė kultūros vertybių apsaugai ir turizmui. Parengta remiantis istorikės S. Gasparavičienės ir kraštotyrininko Jono Brigio surinkta archyvine medžiaga

Nuotraukos iš renginio:

 

 

Europos kapinių savaitės renginys

Organizuojamas kasmetinis renginys „Europos kapinių savaitė“, kuriuo siekiama pristatyti Lietuvos visuomenei istorines šalies kapines

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus tęsdamas labdaringų, edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“,

kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos

2008 m. birželio 13 d. 17 val.

kviečia į baigiamąjį Europos kapinių savaitės renginių koncertą Bernardinų kapinėse, Žvirgždyno g. 3, Vilnius „Pusvalandis su fleitų kvartetu“

Europos kapinių savaitės renginiai Vilniuje

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) bendradarbiaujant su Garsiausių Europos kapinių asociacija (ASCE), organizuojamas kasmetinis renginys „Europos kapinių savaitė“, kuriuo siekiama pristatyti visuomenei istorines šalies kapines.

Š. m. birželio 2–13 dienomis vykstančio renginio metu, vystant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje, organizuojama Lenkijos Respublikos Kelcų miesto meno mokyklos moksleivių praktikos darbų stovykla Vilniaus miesto Bernardinų kapinėse. Stovyklą Lietuvoje koordinuoja Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, kurio valdybos pirmininkė – Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Gražina Drėmaitė. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondą globėjai – Lietuvos ir Lenkijos prezidentai V. Adamkus ir L. Kačynskis.

Europos kapinių savaitės renginyje, KPD bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi, numatytas metalinių tvorelių, išmestų iš kapinių sovietmečiu, sugrąžinimas į kapines.

Europos kapinių savaitės renginius vainikuos M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo organizuojamas koncertas „Pusvalandis su fleitos kvartetu“, kuris vyks birželio 13 d. 17 val. Bernardinų kapinėse, Žvirgždyno g. 3, Vilniuje. Koncertą finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Kontaktai:

Gražina Drėmaitė, A. Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo valdybos pirmininkė

Tel.: (8 5) 212 64 20

Gintautas Ivinskas, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas

Tel.: (+370) 655 55240

El. paštas: ciurlioniopaveldas.3@gmail.com

Nuotraukos iš renginio