Belvederio dvaras (Jurbarko raj.)

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas birželio 24 d., Joninių šeštadienį, rengia BELVEDERIO DVARO ŠVENTĘ. Pradžia – 14 val.

Belvederio_Afisa

Renginio metu vyks ir dalyvaus: jaunųjų šaulių varžybos (Seredžiaus, Skirsnemunės, Raudonės mokyklų mokiniai); klausučių kaimiška kapela ir vokalinis ansamblis ,,Ulytėlė”, vadovai Aldona ir Algimantas Macėkai; vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių kolektyvas ,,Trepsis”, vadovė Aniceta Česnakauskienė; liaudiškos muzikos kapela ,,Grigiškės”, vadovas R. Petkevičius; Šieno figūrų ekspozicija – takas Belvederio parke; Šieno figūrų kūrimo seminaras, kurį ves Jurbarko kultūros centro folkloristė Birutė Bartkutė; Klausučių dailininko Vaido Bakučio darbų ekspozicija. Veliuonos, Klausučių kultūros centro darbai; Klausučių kultūros centro rankdarbių būrelio darbų paroda – pardavimas; Seredžiaus mokyklos mokinių piešinių paroda Belvederio dvaro tema „Kraštotyros darbų pristatymas apie Belvederio ir Padubysio dvarus“; Panemunės regioninio parko etnokultūrologė Vaida Mozūraitienė papasakos apie Belvederio dvarą, parką ir jo reikšmę.

Renginyje dalyvaus parkotvarkininkas Kęstutis Labanauskas.

Renginio vedėjai – ponas Jonas ir ponia Janina.

Straipsnis iš Jurbarko raj. laikraščio 2006 m. liepos 5 d. Nr 49 (7081)

Nuotraukos iš renginio

Pirmasis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo renginys

Klaipėdos pilis – pirmoji vieta, kurioje pristatytas M. K. Oginskiui skirtas fondo projektas, sujungiantis muziką, literatūrą ir dailę

Afisa_klaipeda

Piliavietėje skambėjo Oginskio romansai

Kristina KUČINSKAITĖ

„Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“ – taip pavadintas Mykolo Kleopo Oginskio 240-osioms gimimo metinėms skirtas renginys pakvietė prisiminti žymaus kompozitoriaus asmenybę ir gyvenimą. Klaipėda – pirmoji vieta, kurioje pristatytas šis projektas, sujungiantis muziką, literatūrą ir dailę.

Šeštadienio vakaro vėsa buvo bejėgė prieš trijų įspūdingų moterų parodytą programą. Klaipėdos piliavietės sienų ir mėlynų lubinų fone pianistė Šviesė Čepliauskaitė, solistė Giedrė Zeicaitė ir aktorė Virginija Kochanskytė prikaustė visų susirinkusiųjų dėmesį.

Pirmą kartą Lietuvoje skambėjo M. K. Oginskio romansai balsui ir fortepijonui. Projekto sumanytoja aktorė V.Kochanskytė kalbėjo, kad galbūt žmonės gimdami ir mirdami praranda viską, tačiau „atblokštiems į mūsų vietą lieka muzika“.Romantiški ir ilgesingi M. K. Oginskio polonezai priminė garsų to meto Europos žmogų.

Renginys buvo ypatingas, nes jame ne tik skambėjo kompozitoriaus muzika, bet buvo pristatoma ir jo asmenybė. V.Kochanskytė skaitė ištraukas iš paties M. K. Oginskio laiškų, memuarų knygos „Laiškai apie muziką“, deklamavo eiles, kurios tiko ypatingoms kompozitoriaus gyvenimo situacijoms. Jaučiant kokia meilė, kokia neviltis ar liūdesys kamavo kompozitorių, Š. Čepliauskaitės ir G. Zeicaitės atliekami polonezai skambėjo visai kitaip – per jaudinančią turtingo, bet daug likimo smūgių patyrusio žmogaus emocijų prizmę.

Garsus vengrų kompozitorius Ferencas Listas M. K. Oginskio muziką vertino kaip gana niūrią, tačiau persmelktą šviesaus ilgesio, kurio natų skambesys užburia klausytojus. Tas pats ilgesys žavi ir dabar, praėjus daugiau nei dviem šimtams metų.

Erdvę šalia atlikėjų piliavietėje papildė du kupini emocijų fantasmagoriški dailininko Giedriaus Kazimierėno darbai: „Karaliaus Mindaugo karūnavimas“ ir „Improvizacija El Greko tema“.

Projektą „Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“ pristatė nauja paramos ir labdaros organizacija „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“. Pasak jo direktorės Gitanos Šneideraitytės, fondo tikslas – keliaujant po Lietuvą, skatinti žmones domėtis savo krašto istorija. Siekiama lankytis ne didžiuosiuose miestuose, kuriuose kultūrinių renginių pakanka, o keliauti į mažesnius miestelius. Dažnai jie turi įdomią istoriją, tik niekas per daug ja nesidomi.

Anot G. Šneideraitytės „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“ nori ne tik į provinciją atvežti kultūrinių renginių. Jis turi ir edukacinių tikslų. Bus bendraujama su vietos bendruomene, mokyklos skatinamos įsitraukti į savo apylinkės istorijos pažinimą. Tikimasi, kad fondui pavyks sukelti ne tik vienkartinį susidomėjimą savo krašto istorija. Pagrindinis tikslas – kad žmonės didžiuotųsi savo istorija, ją gerai išmanytų ir saugotų aplink esančius istorinius paminklus.

Straipsnis paimtas iš dienraščio „Klaipėda“ 2006–06–19