Baisogalos dvaras (Radviliškio raj.)

  Prieškalėdinę dvasią  istoriniame Baisogalos dvare skleidė  maestro Virgilijus Noreika bei M.  K. Čiurlionio kvartetas

Baisogalos Afisa

M. K. Čiurlionio fondas kviečia puoselėti užmirštus dvarus

Penktadienį Baisogalos dvare (Baisogala, Radviliškio rajonas) prasidės tryliktasis ir uždaromasis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo edukacinio, ekologinio, meninio projekto „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva 2006-tieji“ renginys. Renginio pradžioje bus pristatyta fondo suorganizuota paroda „Lietuvos dvarai“ ir Rūtos Sabonaitienės paroda „Plunksnos sapnas“. Uždaromasis renginys skirtas visiems 2006 metų fondo organizuoto projekto rėmėjams, talkininkams ir dalyviams.

Renginio programoje dalyvaus maestro Virgilijus Noreika ir M. K. Čiurlionio kvartetas (vad. Saulius Lipčius), o jo vedėjas – muzikologas Viktoras Gerulaitis.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo projektas „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva 2006-tieji“ – tai nemokamų renginių ciklas, visose dešimtyje Lietuvos apskričių ir Seinuose, kurio metu profesionalūs menininkai pristato savo kūrybą, rengia parodas, koncertus.

Meninę dalį kiekvieną kartą papildo diskusijos aplinkosaugos, parkotvarkos, paminklosaugos išsaugojimo temomis. Fondas skatina kuo daugiau žmonių imtis iniciatyvos puoselėti niekieno neprižiūrimus, užmirštus dvarus, jiems priklausiusius pastatus, parkus.

Be to, raginama kultūros paveldo objektus saugoti sutelkus bendras vietinės bendruomenės, moksleivių, vietinės valdžios atstovų jėgas.

http://www.bernardinai.lt/archyvas/straipsnis/56495

Ištrauka iš laikraščio „Mūsų kraštas“ straipsnio 2007 m. sausio 3 d. Nr 1 (7532)

Nuotraukos iš renginio:

Adventinis renginys specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose (Vilnius)

Adventas – susikaupimo, apmąstymų ir stebuklų laukimo metas, paskatinęs užsukti ir į Vilniaus specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus

Adventinis renginys specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose (Vilnius)

Autorinės dainos koncertas „Ko gi trokšti, nesoti dvasia?”

Advento ir artėjančių šv. Kalėdų proga M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia į autorinės dainos koncertą, perpintą Maironio eilėmis,,Ko gi trokšti, nesoti dvasia?”, kuris vyks gruodžio 5 d. 14 val. Vilniaus specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose ( A.Jaroševičiaus g. 12, Vilnius )

Programoje dalyvaus Panevėžio J.Miltinio teatro aktoriai Eleonora Koriznaite, Vytautas Kupšys

Adventas – susikaupimo, apmąstymų ir stebuklų laukimo metas. Tokiu metu savo gerumu norisi pasidalinti su aplinkiniais, kuriems ypač reikalingas mūsų dėmesys bei rūpestis. Kviečiame ir Jus pasidalinti savo gerumu, prisidedant prie labdaringo renginio, Vilniaus specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose.

Zyplių dvaras (Šakių raj.)

Zyplių dvare M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo dėka prisiminti ne tik grafai Tiškevičiai

Zypliu_Afisa

Ištrauka iš laikraščio „Draugas“ straipsnio 2006 m. lapkričio 24 d. Nr 87 (7839)

Ištrauka iš Sūduvos regiono savaitraščio „Savaitė“ 2006 m. spalio 25 d.

Nuotraukos iš renginio

 

 

 

 

 

„Lietuvių namai“ Seinuose (Lenkija)

Seinuose aktorė Virginija Kochanskytė be galo šiltai, meniškai pristatė visą M. K. Oginskio gyvenimą, jo asmenybę, nuopelnus

Seinu_Afisa

Renginys Seinuose

Spalio 15 d. Seinų „Lietuvių namuose“ įvyko M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo edukacinio, ekologinio, meninio projekto Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ 2006 – ieji renginys. Jame Fondui atstovavo Rasa Maiboroda. Lietuvoje šio projekto renginių suorganizuota jau dešimt (dešimtasis – spalio 14 dieną Leipalingio dvare, Druskininkų savivaldybėje).

Renginio pradžioje vyko susitikimas su vilniškiu parkotvarkininku (tai kaip ekologas, tik parkų, kraštovaizdžio specialistas) Kęstučiu Labanausku. Jis papasakojo apie 15 dvarų – pagal Fondo atsivežtą parodą „Lietuvos dvarai“. Kęstutis paveldo objektais rūpinasi jau 40 metų, o parkais – 30 metų.

Skoningai, dvarui būdingais elementais papuoštoje scenoje atliktas muzikinis_literatūrinis projektas „Tėvynei skiriu – turtus, darbus ir gyvenimą“ (M.K. Oginskis). Skambėjo kompozitoriaus M.K. Oginskio fortepijoniniai kūriniai, romansai balsui ir fortepijonui. Ir scenovaizdžio, ir kompozicijos kūrėja – aktorė Virginija Kochanskytė. Jai koncerto metu talkino pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Šviesė Čepliauskaitė ir solistė (sopranas), tarptautinių konkursų laureatė Giedrė Zeicaitė.

M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo projektas Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“

2006 – ieji – nemokamų renginių ciklas, kurio metu profesionalūs menininkai pristato savo kūrybą, rengia parodas, koncertus. Meninę dalį kiekvieną sykį papildo diskusijos aplinkosaugos, parkotvarkos, paminklosaugos temomis. Šitaip Fondas skatina kuo daugiau žmonių imtis iniciatyvos puoselėti niekieno neprižiūrimus, užmirštus dvarus, jiems priklausiusius pastatus, parkus. Be to, raginama kultūros paveldo objektus saugoti sutelkus bendras vietinės bendruomenės, moksleivių, vietos valdžios atstovų jėgas. O Fondas savo ruožtu siekia paremti vietines paveldosaugos iniciatyvas, stengiasi pagelbėti konkrečiuose projektuose, koordinuoti žingsnius siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą paveldo objektams ir kt.

Projektas „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ bus tęsiamas ir 2007 – aisiais metais. Planuojama vėl įtraukti Seinus. Tik kitąkart būtų dar baisiau ir nemaloniau, jei vėl susirinktų mažai žiūrovų. Kitais metais būsianti ir kita tematika.

Verta papasakoti apie įvykusį renginį ir pristatyti M.K. Oginskio asmenybę.

Žymi aktorė Virginija Kochanskytė be galo šiltai, meniškai pristatė visą Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimą, jo asmenybę, nuopelnus. Jai talkino pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir solistė, anglų ir prancūzų kalbomis atlikusi kompozitoriaus kūrinius – Giedrė Zeicaitė.

Įėjimas į renginį buvo nemokamas (buvo girdėti sakant, kad dideliam mieste bilietai būtų buvę brangūs, o čia – dovanai ir mažai susidomėjusiųjų). Apie 30 žiūrovų žavėjosi profesionalia ir įdomia programa, kurioje susipynė: eilės, muzika, dainos, kompozitoriaus biografija.

Įdomiai pristatyta kompozitoriaus kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio asmenybė. Oginskiai – garsi didikų giminė. Ji save kildino iš Rusijos. Istorikas J. Kruževičius yra iškėlęs hipotezę, kad Oginskiai – lietuvių kunigaikščių Ogintų palikuonys.

Mykolas Kleopas Oginskis (1765 – 1833) – kunigaikštis, politinis veikėjas, kompozitorius, daugelio Lietuvoje, Europoje polonezų, mazurkų autorius. Jis Ašmenos seniūno, Lietuvos didžiojo kanclerio, Trakų vaivados ir kašteliono Andriaus Oginskio sūnus. Jo dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis sukūrė operą, parašė nemažai polonezų, valsų.

Mykolas Kleopas Oginskis buvo Ukmergės, Švenčionių, Breslaujos apskričių sukilėlių vadas. Iš Lietuvos jis pasitraukė po sukilimo ir III Lietuvos ir Lenkijos padalijimo, Lietuvai praradus nepriklausomybę. Gyvendamas užsienyje M.K. Oginskis kreipėsi į Napoleoną, prašydamas padėti Lietuvai ir Lenkijai atgauti savarankiškumą. Bet Napoleonas manė, kad šios šalys pačios turėtų ginklu atsikovoti savo teises.

Vėliau caras Aleksandras I dovanojo Oginskio nusižengimus Rusijos valdžiai ir leido jam sugrįžti į Lietuvą bei toliau valdyti Rietavo seniūniją. 1902 m. jis išrinktas Vilniaus universiteto garbės nariu. Sugrįžęs dažniausiai gyvendavo kitoje savo rezidencijoje – Zalesėje prie Smurgainių, bet neužmiršdavo ir Rietavo. 1814 m. M.K. Oginskis Rietavo seniūniją nusipirko už 277600 rublių. Taip Rietavas tapo privačiu Oginskių šeimos dvaru.

M.K. Oginskis buvo vedęs du kartus, su pirmąja žmona turėjo du sūnus, o su antrąja – tris dukras ir sūnų. Apie 1822 m. jis savo dvarus užrašė žmonai ir vaikams ir išvyko į Italiją. Mirė Florencijoje. Kunigaikščio palaikai ilsisi Šv. Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce).

Renginio Seinuose data sutapo su kompozitoriaus M.K. Oginskio mirties diena (jis miręs 1833 m. spalio 15 d.).

Be galo malonu ir gera buvo susipažinti su žymiais žmonėmis. Ypač didelį įspūdį paliko gabi, jauna, gražaus balso aktorė Virginija. Ji, patikrinusi salės akustiką, nusprendė nenaudoti mikrofonų, gražiai ir tinkamai išdėstė scenoje mūsų paruoštus rekvizitus, suderino apšvietimą. Jauki scena derėjo prie atlikėjų. Jos dėvėjo puošnius dvarininkių drabužius.

Viskas būtų buvę kuo geriausiai, kad tik į renginį būtų atvykę nors šiek tiek daugiau žiūrovų. Atsiprašom, kad salėje jų buvo vos apie trisdešimt. Informacija (afišos) apie renginį buvo išdalinta visoms mokykloms, radijui, buvo paskelbta bažnyčioje, daug kur pakabinti skelbimai, išdalinti kvietimai. Deja, nesuėjome. O verta buvo ne tik pažinti žymiąją aktorę, bet ir pasižiūrėti, kaip galima žiūrovui įdomia forma pateikti tiek įdomios medžiagos. Tikrai visi įdėmiai, nė nemirksėdami stebėjome programą.

Esame be galo dėkingi renginio organizatoriams ir atlikėjams už nuostabią programą. Renginyje dalyvavęs su žmona LR konsulas Seinuose Liudvikas Milašius pasakė: „Scenoje parodėte įdomią istorijos, meno, literatūros pamoką“. Ačiū už ją.

Maloniai nustebome gavę pasiūlymą iš Vilniaus kitais metais vėl Seinus įtraukti į tą patį projektą. Dėkojame, kad mumis tikite ir pasitikite. Kitąmet bus geriau.

Eugenija PAKUTKIENĖ

http://www.ausra.pl/0620/renginys.html

Ištrauka iš žurnalo „Przegląd sejnenski“ straipsnio 2006 m. lapkričio 15 d. Nr 23

Vertimas iš „Przegląd sejnenski“

Senasis dvaras ir „Atsisveikinimas su tėvyne“

Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 180 – ųjų metinių išvakarėse Seinuose Lietuvių namuose galima buvo paklausyti Mikolo Kleopo Oginskio kūrinių .

Prieš koncertą M.K.Ciurlionio kultūros ir paveldo fondas iš Vilniaus surengė ir parodą „Lietuvos dvarai“.

Lietuvoje šie metai – tai M.K.Oginskio metai. Šio diplomato asmenybė ir muzika simbolizuoja bendrą Lenkijos ir Lietuvos istoriją užgrobimo (padalijimo) laikmečiu. Oginskis kunigaikščių kilmės _ gimęs 1765 m. Guzave šalia Sochaczev, gyveno netoli Vilniaus (šeimos) gimtose Zaleses valdose. Diplomatiškai dirbdamas pasišventė carizmo prislėgtos tėvynės labui. Iš caro susilaukė daugelio lengvatų Vilniaus universitetui, tarp kitko būsimam šio universiteto rektoriui Jonui Sniadeckiui – amnestiją.

Sulaukęs vyresniojo amžiaus Oginskis emigravo Italijon, mirė 1833 m. Florencijoje.

Kaip ir Tadeuszas Kosciuszko, Oginskis yra anų metų patriotizmo pavyzdžiu.

Be diplomatinės ir politinės veiklos Oginskis labiau žinomas kaip muzikas, didžiulis jo muzikinis nuopelnas.

Jaunystėje buvo jis auklėjamas didžiųjų Europos pedagogų, tapo autoriumi polonezų, šokių, fortepijono miniatūrų. Jo garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“ tapo polonezo sinonimu ir šiandien jį kiekviens moka ir žino. Dalis tyrinėtojų tvirtina, kad Oginskis yra dabartinio Lenkijos himno „Dąbrovskio Mazurek“ kompozitoriumi.

Taigi spalio 17 d. Lietuvių namuose įvykęs koncertas skirtas spalvingajai Oginskio biografijai bei jo muzikai. LN scenoje pasirodė: aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, sopranu dainavo Giedrė Zaicaitė.

Prieš muzikinį – literatūrinį spektaklį pristatyta paroda „Lietuvos dvarai“ – tai gražiausių dvarų ir parkų Lietuvoje grafikų kolekcija. Parodą pristatė ir ir apie parodoje prezentuojamus dvarus papasakojo parkotvarkininkas Kęstutis Labanauskas.

Renginio organizatoriais buvo M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas Vilniuje bei Lietuvių namai Seinuose. „Przegląd Sejnenski“ buvo šio renginio informaciniu (medialiniu) rėmėju.

Vertė Eugenija Pakutkienė

Nuotraukos iš renginio

Leipalingio dvaras (Druskininkų sav.)

Druskininkų rajone, Leipalingio dvare, skambėjo kompozitoriaus M. K. Oginskio fortepijoniniai kūriniai, romansai balsui ir fortepijonui

Leipalingio_Afisa

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo edukacinis, ekologinis, meninis projektas „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ 2006 m. jau vyko 7-iose Lietuvos apskrityse. Š. m. spalio 14 d. 18 val. visi kviečiami į Leipalingio dvare prasidėsiantį 10-ąjį projekto renginį.

Jo pradžioje susitiksite su vietos kraštotyrininku, muziejaus vadovu Algirdu Volungevičiumi ir vilniškiu parkotvarkininku Kęstučiu Labanausku, bus pristatyta fondo suorganizuota paroda ,,Lietuvos dvarai”, šiuo metu eksponuojama Seime. Nuo 19 val. Leipalingio kultūros centre prasidės muzikinis – literatūrinis projektas ,,Tėvynei skiriu – turtus, darbus ir gyvenimą” (M. K. Oginskis). Skambės kompozitoriaus M. K. Oginskio fortepijoniniai kūriniai, romansai balsui ir fortepijonui. Kompozicijos kūrėja – aktorė Virginija Kochanskytė, jai talkins pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Šviesė Čepliauskaitė ir solistė (sopranas), tarptautinių konkursų laureatė Giedrė Zeicaitė. Renginį ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo projekto „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ nemokamų renginių ciklas 2006 m. vieši visose 10 Lietuvos apskričių ir Lenkijoje (Seinuose), kurio metu profesionalūs menininkai pristato savo kūrybą, rengia parodas, koncertus. Meninę dalį kaskart papildo diskusijos aplinkosaugos, parkotvarkos, paminklosaugos išsaugojimo temomis. Tokiu būdu fondas skatina kuo daugiau žmonių imtis iniciatyvos puoselėti niekieno neprižiūrimus, užmirštus dvarus, jiems priklausiusius pastatus, parkus. Be to, raginama kultūros paveldo objektus saugoti sutelkus bendras vietinės bendruomenės, moksleivių, vietinės valdžios atstovų jėgas. O fondas savo ruožtu siekia paremti vietines paveldosaugos iniciatyvas, stengiasi pagelbėti konkretiems projektams, koordinuoti žingsnius siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą paveldo objektams ir kt. Projektas ,,Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva” bus tęsiamas ir 2007 m.

Ištrauka iš laikraščio „Dzūkų žinios“ straipsnio 2006 m. spalio 04 d. Nr 75 (7569)

Ištrauka iš laikraščio „Alytaus naujienos“ straipsnio 2006 m. spalio 06 d. Nr 184 (10798)

Nuotraukos iš renginio

Žeimių dvaras (Jonavos raj.)

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas Europos paveldo dienų proga Žeimių dvare pakvietė pasiklausyti Maironio eilių

Zeimiu_Afisa

Ištrauka iš laikraščio „Naujienos“ straipsnio 2006 m. rugsėjo 26 d. Nr 103 (3172)

 Ištrauka iš laikraščio „Alio Jonava“ straipsnio 2006 m. rugsėjo 30 d. Nr 76 (965)

Nuotraukos iš renginio

 

 

 

 

Gulbinėnų dvaras (Pasvalio raj.) ir Pasvalio krašto muziejus (Pasvalio m.)

Gulbinėnų dvare parodyta literatūrinė kompozicija „Esame“ skirta čia gyvenusio generolo K. Ladigos šeimos šviesiam atminimui

Gulbinenu_Afisa

Gulbinėnų dvaras atgijo menininkų žodžiais ir dainomis

2006 09 29

Rugsėjo 22 – spalio 1 dienomis Lietuvoje vykstantys tradiciniai Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai neaplenkė ir Pasvalio krašto. Šių metų tema „Europa, bendras paveldas. Išsaugokime praeitį“, pasak renginių organizatorių, skatina kalbėtis apie kertinius kultūros paveldo išsaugojimo dalykus.

Audronės Filimanavičienės nuotraukose: po literatūrinės programos – žmonių gausa prie Pasvalio muziejuje eksponuojamos parodos „Panevėžio apskrities dvarai“. Kairėje – aktorė V. Kochanskytė žiūrovams puikiai perteikė S. Ladigienės svarbiausias gyvenimo akimirkas, išgyvenimus. Viduryje – mielas solistų R. Preikšaitės ir generolo vaikaičio T. Ladigos duetas buvo nepakartojamas.

Vienas mūsų šalies kultūros paveldo objektų yra ir Gulbinėnų dvaras. Todėl visai neatsitiktinai rudeniškai saulėtą penktadienį, rugsėjo 22 dieną, šio dvaro sodyboje lankėsi kultūros paveldo sergėtojai, menininkai, Pasvalio rajono savivaldybės darbuotojai, muziejininkai bei įspūdingą literatūrinį renginį dovanojusio M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovė Rasa Maiboroda.

Pasvalio kraštas turtingas dvarų

„Kadangi M. K. Čiurlionis yra neatsiejama Europos kultūros paveldo dalis, susirinkę šiame saugotiname paveldo objekte dovanojame jums literatūrinę programą „Esame“, – žalumos apsuptame Gulbinėnų dvare teigė viešnia R. Maiboroda.

Tą pačią dieną, po pietų, buvo suteikta puiki galimybė minėta programa, skirta Gulbinėnų dvaro savininko generolo Kazimiero Ladigos ir jo žmonos Stefanijos Ladigienės šviesiam atminimui, pasidžiaugti ir daugumai pasvaliečių. Ji buvo pakartota Pasvalio krašto muziejuje.

Renginys sutapo ir su Pasauline turizmo diena. Tai akcentuodama Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė nepamiršo pridurti, kad rajonas turtingas dvarų. Pasak jos, čia yra apie 30 dvarviečių ir dvarų. Jie gali vilioti ir turistų akį.

V. Povilionienė pasiruošusius stebėti menininkų paruoštą programą – akimirkas iš Ladigų gyvenimo – po renginio kvietė aplankyti muziejaus antrame aukšte veikiančią parodą „Panevėžio apskrities dvarai“.

Dainas dovanojo ir generolo vaikaitis

R. Maiboroda teigė, jog fondas, kuriam ji atstovauja, M. K. Čiurlionio 131-ųjų gimimo metinių ir Europos paveldo dienų proga parengė kultūros projektą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“.

Pasak jos, pagal projektą fondo dovanojama programa „Esame“ yra neatsiejama ir nuo nemažą savo gyvenimo tarpsnį Gulbinėnų dvare praleidusių K. ir S. Ladigų. Pastarieji, kaip ir visi to meto šviesūs kultūringi žmonės, dvasios stiprybės sėmėsi ir iš M. K. Čiurlionio kūrybos.

Programa buvo išties įspūdinga. Joje dalyvavę aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas skaitė ištraukas iš Ladigų šeimos dienoraščių, laiškų, prisiminimų, išspausdintų V. Jankausko knygoje „Kario kelias. Generolas Kazimieras Ladiga nepriklausomybės kovose“.

Jautresnės sielos meninės programos stebėtojui ištryško ne viena ašara, kai A. Kačanausko, V. Klovos, J. Tallat-Kelpšos, E. Grygo, F. Leharo, R. Rodžerso dainas apie šiltus jausmus, gyvenimo prasmę jiems dovanojo mielas solistų Ritos Preikšaitės ir Tomo Ladigos duetas. Pastarasis, beje, yra generolo K. Ladigos bei jo žmonos S. Ladigienės vaikaitis.

Jiems akompanavo pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Rita Blaškytė.

Aktoriai meistriškai atkūrė praeitį

Menininkų paruošta programa buvo jausmingas žvilgsnis į šviesaus atminimo K. ir S. Ladigų nueitą gyvenimo kelią. Skaitydama dienoraščių citatas, prisiminimus, aktorė V. Kochanskytė, rodės, norėjo išlieti visą savo širdį, kad perteiktų S. Ladigienės patirtus išgyvenimus, džiaugsmus.

Generolo K. Ladigos svarbiausius gyvenimo momentus priminęs aktorius P. Venslovas juos įtaigiais žodžiais meistriškai perdavė žiūrovams. Šie, stebėdami aktorių mimiką, gestus, pasijuto tarytum atsidūrę visai šalia herojų – praėjusio šimtmečio iškilių asmenybių.

„Būdamas dvidešimties, jis tapo karininku, eidamas 26-uosius ėmėsi vadovauti pulkui, o dar po metų – divizijai ir armijai; turėdamas 31-erius, buvo pakeltas į generolus, 33-ejų metų išėjo į atsargą, o nesulaukęs nė 48-erių – tragiškai baigė gyvenimą“, – tai citata iš V. Jankausko knygos apie generolą K. Ladigą.

Šio sakinio pakanka, kad suprastume, jog XIX amžiaus pabaigoje gimusio žmogaus būta išskirtinės asmenybės mūsų krašto kariuomenės istorijoje. Tačiau ar daug Lietuvoje žmonių, galinčių įvardyti, jog su generolu K. Ladiga neatsiejama 1918-1920 metų savanorių žygių heroika, daugelis mūsų tautos pergalių ir netekčių?

Statiniai prašosi restauratorių rankų

Tik ar būtų tikra K. Ladigos gyvenimo istorija, jei bent trumpam niekas nežvilgtelėtų į jo pastangas įsikurti Gulbinėnuose ir šiam atokiam Šiaurės Lietuvos kampeliui nebūtų įkvėpęs gyvasties iki šių dienų?

Generolas su savo šeima apsigyveno Gulbinėnuose 1927-ųjų rudenį, atsisveikinęs su karine tarnyba. Nuo to laiko jo visi rūpesčiai buvo didėjanti šeima ir ūkio reikalai.

Ši vietovė, beje, garsėjo jau nuo XVIII amžiaus. Rusų valdžia po 1831 metų sukilimo dvare buvo įkūrusi valsčiaus centrą. Gulbinėnuose būta daug dvarininkų: Bistrampai, Varašinskiai, Karpiai. Pastarieji čia ir pastatė didingus rūmus, pasodino parką.

Šiandien dvaras – saugotinas kultūros paveldo objektas ir Ladigų šeimos nuosavybė. Dvaro sodyba, atspindinti dvarų sodybų tendencijas nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus pradžios, yra vertingas sodybinis ansamblis, o išlikę statiniai turi didelę architektūrinę vertę. Dvaro želdiniai tvarkingi, tik pastatai prašyte prašosi restauratorių rankų.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ, pasvalys@paneveziobalsas.lt

22 d. vyko Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai. Susitikimas su kultūros paveldo, Pasvalio rajono savivaldybės darbuotojais, menininkais, muziejininkais surengtas viename iš kultūros paveldo objektų – Gulbinėnų dvare. Dvare parodyta literatūrinė kompozicija „Esame“ buvo skirta čia gyvenusio generolo Kazimiero Ladigos šeimos šviesiam atminimui. Vėliau tas pats koncertas pakartotas Pasvalio krašto muziejuje. Susitikimo-koncerto programoje dalyvavo aktoriai Virginija Kochanskytė, Petras Venslovas, dainininkai Rita Preikšaitė, Tomas Ladiga, pianistė Rūta Blaškytė. Menininkų paruošta programa jausmingai atskleidė generolo Kazimiero Ladigos ir jo žmonos Stefanijos Ladigienės gyvenimo kelią. Dienoraščių citatas, prisiminimus skaitė V. Kochanskytė, svarbiausius generolo K.Ladigos gyvenimo momentus įtaigiai priminė P. Venslovas. Literatūrinį renginį organizavo M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas. Po koncerto surengtas foto parodos „Panevėžio apskrities dvarai“ pristatymas.

Daugiau apie šį renginį:
http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/gulbinenu-dvaras-atgijo-menininku-zodziais-ir-dainomis.d?id=10816157

Ištrauka iš laikraščio „Darbas“ straipsnio 2006 m. rugsėjo 26 d. Nr 111 (8039)

 

Nuotraukos iš  renginio

 

 

 

 

Antazavės dvaras (Zarasų raj.)

Fondo dėka Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namų auklėtiniai išvydo spektaklį „Mikė Kvailutis“, kuriame vaidino aktoriai ir lėlės

Antazaves_Afisa

Ištrauka iš laikraščio „Zarasų kraštas“ straipsnio 2006 m. rugsėjo 22 d. Nr 72 (8647)

Teatre ir už jo sienų – kūrybingas motinos ir dukters tandemas

2007 09 08

Aukštaitijos sostinė vėl mini gimtadienį Visus šventinius renginius, susitikimus, koncertus šiemet vienija bendra tema: ,,Panevėžys – teatrų miestas“. Tad ir didžiausio miesto dienraščio „Panevėžio balsas“ puslapiuose ta proga vieši dvi žavios Juozo Miltinio dramos teatro aktorės dvi Eleonoros – motina ir duktė.

Dvi Eleonoros – Matulaitė ir Koriznaitė. Ingridos Žilėnaitės nuotr.

Žinomų Juozo Miltinio dramos teatro aktorių Eleonoros Matulaitės ir Eleonoros Koriznaitės pasiteiravus, ar niekada negalvota išvažiuoti iš Panevėžio, moterys prisipažino, jog tokių minčių būta. „Buvo ir kvietimų, ir raginimų, tačiau taip ir neišdrįsau daryti kardinalių pakeitimų savo gyvenime“, – sako nuo 1980 metų Panevėžio dramos teatre dirbanti ir daugiau kaip penkiasdešimt vaidmenų jame sukūrusi Eleonora Koriznaitė.

Jos mama Eleonora Matulaitė teatre nuo 1961-ųjų. Per tą laiką sukurta arti šimto pačių įvairiausių personažų. Aktorė pasakoja: „Pirmasis didelio pripažinimo sulaukęs mano vaidmuo teatre buvo Viki G.Priedės pjesėje „Pirmasis Viki balius“. Tuo metu į teatro spektaklius pradėjo važinėti latviai – režisieriai, aktoriai, teatro mėgėjai, – prašydami, kad savaitgaliais jiems būtų pateikiamas „sumuštinis“: šeštadienį vaidinamas „Makbetas“, sekmadienį dieną – „Pirmasis Viki balius“, vakare – „Lauke, už durų“. Po to spektaklį „Pirmasis Viki balius“ vaidinome Lietuvos televizijoje, neilgai trukus buvo sutarta su tuometiniu Vilniaus jaunimo teatro vyriausiuoju režisieriumi Vytautu Čibiru, kad jis mane priims į savo teatrą. Tačiau nepavyko išspręsti buitinių klausimų, likau Panevėžyje.“

KŪRYBA – NE TIK TEATRE

E.Matulaitė žinoma ne tik kaip aktorė, ji jau daugiau kaip keturiasdešimt metų yra Tautodailininkų sąjungos narė. Moteris kuria įvairia technika – tapo, neria, mezga ir kt. E.Matulaitė ketina grįžti prie batikos, o artimiausiu metu norėtų išleisti savo darbų katalogėlį. „Gal kada nors ir pavyks“, – mano menininkė.

Kūrybingos moters gyvenime yra ir daugiau užsiėmimų: „Šie metai paskelbti Liongino Šepkos metais. Rugsėjo keturioliktą dieną garsiausio Lietuvos dievdirbio šimtmečio minėjimui ruošiu literatūrinę kompoziciją „Septynios saulės“ Rokiškio dailės muziejuje.

Su J.Miltinio teatro aktoriais M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondui paruošiau literatūrines kompozicijas „Be širdies“ pagal Žemaitės kūrinį „Marti“ ir „Mano sielos tiesa“ apie Mykolą Romerį. Turiu ir daugiau sumanymų.“

Be to, E.Matulaitė gerai valdo plunksną – yra išleidusi pjesių rinkinį vaikams.

Eleonora Koriznaitė lankė Dailės mokyklą, mėgo keramiką, bet teatras pasirodė stipresnis konkurentas. Aktorė kuria ne tik teatre: „M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas pakvietė dalyvauti jo labdaringoje veikloje. Aktoriaus Vytauto Kupšio autorinėms dainoms pritaikiau Maironio eiles. Koncertavome apleistuose Lietuvos dvaruose. Dalyvauju ir kituose fondo renginiuose. Gaila, kad rugsėjo dvidešimt antrąją mes su Vytu negalėsime dalyvauti renginyje, vyksiančiame prie prezidentūros, tuo metu vaidinsime spektaklyje „Sveiki, žmonės!“ Panevėžyje.“

VAIDMENŲ LAUKĖ KANTRIAI

Šį rugsėjį minime J.Miltinio 100-ąsias gimimo metines. Paprašyta prisiminti Maestro, E.Matulaitė pasakoja: „Visi žino, kad Juozas Miltinis buvo labai prieštaringa asmenybė. Vienas iš geriausių režisieriaus bruožų, mano manymu, buvo tas, kad jis suteikdavo galimybę aktoriui suvaidinti vieną ar kitą personažą. Žinoma, taip buvo ne visuomet. Labai troškau vaidinti. Ištisas dienas sėdėdavau salėje ir stebėdavau repeticijas, nors ir nebūdavau gavusi jokio vaidmens. Savarankiškai pasiruošdavau man patikusiam vaidmeniui. Ne tik mokėdavau tekstą, bet iki smulkmenų įsimindavau mizanscenas. Tačiau vaidmens niekuomet neprašiau. Kantriai laukiau, dėdavausi į galvą visas Juozo Miltinio pastabas dėl vaidmens.“

„Ir štai: vieno sezono pradžioje A.Čechovo „Ivanovo“ repeticija, – tęsia pasakojimą aktorė. – Kaip visuomet, sėdžiu salėje. Miltinis atsisuka į mane ir sako: „Rytoj repetuosi Sašą“. Aš linkteliu galvą. Kitą rytą – repeticija. Juozas Miltinis visą laiką tylėjo. Po repeticijos irgi nė žodžio. Ruošiuosi eiti namo, o režisieriaus padėjėja man sako: „Poryt vaidinsi tu, o ryt rytą vėl repeticija.“ Kad ir kaip bijojau, su manimi režisierius dirbo ramiai, be nervų, aiškino, kartojo. Ir vaidinau!“

Aktorė pasakoja, kad panašiai buvo ir su Hekatės personažu V.Šekspyro „Makbete“: „Šiame spektaklyje vaidinau tarnaitę, pilsčiau vyną. Vaidmuo be žodžių. Pasibaigus mano scenai, kaip visuomet, nuėjau į salę stebėti repeticijos. Miltinis atsisuko ir sako: „Eik, pabandyk repetuoti Hekatę“. Suglumusi puoliau į sceną. Žinojau visą eiliuotą tekstą ir mizanscenas. Truputį nepataikiau į muziką. „Neblogaaai, – sakė J.Miltinis. – Reikia pasiūti naujus rūbus, ankstesnieji man visiškai nepatinka“. Man pasiuvo juodą suknelę su nutįsusiu kampu, kaip dabar madinga. Užsidėjau juodą peruką, paprašiau grimerės, kad jį sušiauštų. Ir štai aš scenoje: plaukai piestu, savo iniciatyva užsimoviau raudonas kojines ir pirštines, man atrodė, kad raganų valdovei Hekatei tiks. Miltinis tylėjo. Taip ir vaidinau.“

GYDĖ GIRTAUJANČIUOSIUS

E.Matulaitė prisimena, kad spektaklyje „Lauke, už durų“ Mergaitės vaidmenį ji gavo konkurso keliu: „Išėjus į dekretą vaidmenį atlikusiai kolegei, režisierius pasikvietė tris jaunas aktores, tarp jų ir mane, ir liepė skaityti paeiliui. Vaidmenį gavau aš.“

Aktorė pasakoja, kaip režisierius J.Miltinis „gydė“ jauną aktorių, pradėjusį girtauti. „Repetavome „Volponę“. Juozas Miltinis pasikvietė tą aktorių ir davė jam vaidmenį. „Rytoj repeticija“, – pasakė.

Aktorius per naktį mokėsi tekstą, rytą drebėdamas atėjo į darbą. Miltinis jį gerokai pavaikė po sceną ir sako: „Žinai, mano mielas, tau šis vaidmuo nelabaai tinka, ruošk kitą.“ Vėl nemiegota naktis besimokant tekstą, iš ryto repeticija. Vėl kelios valandos vaikymo po sceną. „Ne, nieko neišeina, ruošk dar kitą vaidmenį“. Ir vėl viskas iš pradžių. Dirbo dirbo, ruošė ruošė, o rezultatas? Nė vieno iš tų vaidmenų šis aktorius taip ir nevaidino.“

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ, vitalija@paneveziobalsas.lt

Nuotraukos iš renginio

Šilgalių dvaras (Pagėgių sav.)

Šilgalių dvare vyko autorinių dainų vakaras, perpintas Maironio eilėmis ,,Didybė praeities ir trapūs meilės žodžiai…“

Ištrauka iš laikraščio „Šilo karčiama“ straipsnio 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr 61 (1161)

Ištrauka iš laikraščio „Pamarys“ straipsnio 2006 m. rugpjūčio 22 d. Nr 64 (2030)

Nuotraukos iš renginio

Užugirio (Antano Smetonos) dvaras (Ukmergės raj.)

Prezidento A. Smetonos gimtadienio proga Užugirio dvare skambėjo M. K. Čiurlionio muzika, buvo skaitomi jo laiškai

Uzugiris_Afisa

Vienas renginių – ir Ukmergėje

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas vykdo projektą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva” . Tai – renginių ciklas, kuris vyks 2006 metais dešimtyje Lietuvos apskričių ir Lenkijoje.

Pagrindiniai projekto tikslai – saugoti ir puoselėti Lietuvos kultūros paveldą, skatinti ir remti piliečius ar bendruomenes, pritariančius šiems tikslams, skleisti istorines, ekologines žinias, propaguoti nacionalinį meną.

Projekto vykdymo metu numatomos ir diskusijos aplinkosaugos, parkotvarkos, paminklosaugos išsaugojimo temomis, bus organizuojamos parodos, rodomos koncertinės programos, spektakliai. Fondas sieks skatinti visuomenę domėtis paveldo išsaugojimo problemomis, gilintis į jas, kartu ieškant efektyvių sprendimo būdų ir priemonių. Reikia, kad visuomenė neužmirštų savo kultūrinio paveldo ir palikimo.

Svarbu stengtis ne tik išsaugoti kultūros paveldo objektus, kad jie būtų tokie, kokie dabar yra, bet ir kartu su vietinėmis bendruomenėmis, aktyviais piliečiais, vietinės valdžios atstovais siekti atstatyti, atkurti ir racionaliai pritaikyti nūdienos visuomenės ir piliečių poreikiams.

Kadangi vietinės bendruomenės, vietinės valdžios atstovai bei aktyvūs piliečiai ne visuomet savarankiškai gali išspręsti visas susikaupusias problemas, fondas nori aktyviai įsijungti į šį procesą ir įvairiomis prieinamomis priemonėmis, iniciatyvomis ir praktiniais darbais remti kultūros paveldo išsaugojimą ir jo puoselėjimą, padėti siekti ES struktūrinių fondų paramos šių tikslų įgyvendinimui. Tai būtų labai svarbu ir jaunimui kaip mokomoji, auklėjamoji istorijos bei kultūros paveldo pažinimo dalis. Organizuojant įvairią švietėjišką, kultūrinę, meninę veiklą stengiamasi įtraukti vaikus bei jaunimą, sudaryti sąlygas jų pozityviam ugdymui.

„G. ž.“ inform.

http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=1654

Prezidento gimtadienis – tautinių giesmių ir M. K. Čiurlionio preliudų fone

Nijolė STUNDŽIENĖ

Sekmadienį paminėtos pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos 132-osios gimimo metinės. Ta proga Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios, A. Smetonos gimtinėje, Užulėnio kaime, pakelta prezidento vėliava, Užugirio dvare skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika, buvo skaitomi jo laiškai.

Sodyboje – prezidento vėliava

Po šv. Mišių Užugiryje, prie A. Smetonos gimtosios sodybos pamatų, kaip ir kasmet susirinko šalies tautininkai, prezidento giminės ir artimieji, vietos gyventojai. Į sodybą iškilmingai buvo įneštos Lietuvos bei Tautininkų sąjungos vėliavos. Susirinkusiuosius pasveikino ir renginį vedė Lietuvių tautininkų sąjungos Ukmergės skyriaus valdybos narė Audra Uselienė. Nuskambėjus Tautiškai giesmei, iki šių laikų išsaugotą prezidento vėliavą šįkart pakelti buvo patikėta Šiaulių skyriaus pirmininkui Raimondui Varapickui.

Į šventę atvyko ir visus pasveikino Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, gėlių prie prezidento sodybvietės akmens padėjo ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys.

Į atvykusius pagerbti A. Smetoną kreipėsi Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, raginęs saugoti vienybės, patriotizmo bei tautiškumo idealus, kaip relikviją kartų kartoms perduotus pirmojo šalies prezidento.

Laisvės kovų dalyvis Mykolas Dirsė, kalbėjęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių vardu, priminė istorines peripetijas, nepagailėdamas kritikos kai kurių asmenų adresu. “Nesiekime to, kas mus skiria, o siekime to, kas mus jungia”, – M. Dirsė pakartojo kitados prezidento A. Smetonos sakytus žodžius. Laisvės kovų dalyvis pabrėžė, kaip svarbu atstatyti ir stiprinti sovietų paniekintą tautinę sąmonę.

Žodį tarė bei visiems padėkojo gausiai kasmet į Užulėnį pagerbti A. Smetonos atminimo susirenkantys prezidento giminaičiai. Jų susibūrimo vieta – šalia esanti Albinos Muleronkienės sodybą. Čia yra laikoma ir A. Smetonos asmeninė vėliava, kuri buvo išsaugota Kaune ir vėliau perduota giminėms.

Dvarą pavadino Užugirio kiemu

Po iškilmingos dalies visi buvo pakviesti persikelti į Užugirį, kur prie išlikusio A. Smetonos dvaro įvyko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo organizuotas renginys “…bučiuoju visus nesuskaitomus milijonus kartų…” Toks teatrinio-muzikinio projekto pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Mat M. K. Čiurlionis, baigdamas savo laiškus, ypač rašytus savo artimiesiems, pridurdavo, jog bučiuoja nesuskaitomus milijonus kartų.

Poezijos, muzikos ir istorinės atminties šventę pradėjo Kultūros paveldo centro vyresnioji architektūros istorikė Indrė Kačinskaitė. Dvarų paveldu besidominti istorikė supažindino su tarpukario laikmečiu Lietuvoje egzistavusiais dvarais bei Užugirio dvaro atsiradimu, jo ypatybėmis.

1934 metais, švenčiant A. Smetonos 60-metį, jam už surinktus pinigus tėviškėje buvo nupirkta 80 ha žemės prie Lėno ežero. 25 ha miško prezidentas gavo kaip Nepriklausomybės akto signataras, o 5 hektarus A. Smetona turėjo savo. Taip buvo suformuotas 110 hektarų ūkis. Savo dvarą, kurį suprojektavo tuomet gerai žinomas architektas Feliksas Vizbara, čia vasarodamas prezidentas pavadino Užugirio kiemu.

Deja, poilsio ir apmąstymų vieta tapusiame dvare, į kurį, pasak istorikės I. Kačinskaitės, prezidentas įvažiuodavo per liepų alėją, vedusią palei ežerą, A. Smetona vasarojo tik porą metų… Prezidentas šį dvarą testamentu norėjo palikti valstybei, kad čia galėtų įsikurti žemės ūkio amatų mokykla. Matyt, dėl to jo anūkas, pianistas, dabar gyvenantis JAV, Klivlende, Antanas Smetona, pritarė, jog senelio dvaras būtų pritaikytas šiuolaikinėms reikmėms.

Puoselėjo Tautos rūmų idėją

Tautos rūmų kūrimo idėją visad palaikė ir M. K. Čiurlionis, kurio kūryba ir skambėjo Užugirio kieme. Kompozitoriaus preliudus atliko tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Rūta Blaškytė, ištraukas iš M. K. Čiurlionio laiškų skaitė aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas.

Nuskambėjus paskutiniams M. K. Čiurlionio preliudų akordams, atvykusieji į Užugirį neskubėjo skirstytis. Prie dvaro prasidėjo rajono tautininkų organizuota vakaronė. Dar ilgai prie Lėno ežero skambėjo Petro Pilkos vadovaujamos kapelos “Sidabrinė gija” atliekamos dainos. Pasak vieno iš renginio organizatorių, Tautininkų sąjungos rajono skyriaus valdybos nario Bronislovo Kaselio, kaip senais gerais laikais, kai į Užugirį atvykdavo A. Smetona, iki vėlaus vakaro buvo vaišinamasi alumi, vaikams dalinami prezidentiniai saldainiai, laužiamas pyragas…

http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=1678

Ištrauka iš laikraščio „Ukmergės žinios“ straipsnio 2006 m. rugpjūčio 1 d. Nr 82 (1055)

Nuotraukos iš renginio